(+1, balsavo: 1)
Vieną dieną nustembi, nes pamatai, kad esi ne toks, kaip kiti aplink Tave. Rodos, yra ir kojos, ir rankos, bet kažkas ne taip. Kas? Tu nesupranti. Ir niekas Tau to negali paaiškinti. Kodėl?
Šauki garsiai, kad visas pasaulis išgirstų. Įsiklausai… Taip, aidas sugrįžta, bet tai tik Tavo šūksnio atgarsis. Nuo to tikrai nepalengvėja.
Iš nevilties stipriai užmerki akis – gal tai tik sapnas? „Atsibusiu, atsimerksiu ir viskas pranyks!” – bandai įtikinti save. Iš tiesų taip geriau, nes, kai nematai, tai ir neskauda…
Bet netrukus supranti, kad nematai tik Tave supančio pasaulio. O kaip pabėgti nuo savęs? Juk skausmas ne vien išorinis. Jis drasko iš vidaus, plėšia, ardo, tampo…Kodėl likimas toks negailestingai žiaurus?
„O kodėl reikia bėgti?” – staiga švysteli mintis, kuri priverčia atsimerkti ir suvokti, kad tai yra Tavo gyvenimas. Tai yra dovana, gauta su Motinos pienu, ją reikia vertinti, saugoti ir branginti.
Liga apsunkina kasdienybę, bet neatima teisės pamatyti tekančią saulę, liga nurėžia netikrus draugus, bet neatima bendravimo malonumo. Liga pasiunčia daugybę pavojingų kliūčių tam, kad jas nugalėjęs, pajustum palaimingą pergalės džiaugsmą. Prieš save, prieš kitus, prieš patį gyvenimą! Nesustok pusiaukelėj, nepalik siekių ir tikslų vien tik svajonei, nenustok tikėti ir viltis. Gyvenimas per trumpas, kad galėtum ilgai raudoti. Jis neįvertins Tavo ašarų. O Tau tuo tarpu dar reikia paliesti pirmąjį pumpurą ant šakos, pamatyti vaivorykštę danguje, įkvėpti rudens samanų drėgmės, pagauti tikrą žiemišką snaigę delne… Juk tiek dar užmojų, nebaigtų darbų…ryt, poryt…kitąmet…
Gal Tau pasirodys nerealu, bet vien dėl to Tu privalai gyventi. Viltis suteikia jėgų, sielą išlaisvina iš skausmo gniaužtų.
Šiandien pasaulyje minima sergančiųjų Parkinsono liga diena.
Kiti straipsniai kategorijoje: Danutės dienoraštis
- KAI SNINGA... - January 23rd, 2012
- ŽIEMAI - ATIA! - March 5th, 2011
- KEPAM DUONĄ - December 24th, 2010
- GERŲ ŠVENČIŲ ! - December 24th, 2010
- PIRMYN Į PRAEITĮ - October 1st, 2010
Balandis 11, 2009; 06:29:39
DANUTE, ŠIUO METU MAN SUNKU, NES NERANDU ŽODŽIŲ, KURIE TIKTŲ PADĖKAI.
PARAŠIAU LIKIMO DRAUGAMS ELEKTRONINI LAIŠKĄ. IŠSIUNČIAU. ŠIUO METU RAŠYČIAU KITAIP. NEPAVYSIU. TOKIA JI BALANDŽIO 11-OJI, KAI NEŽINAI KĄ PASAKYTI, NES APIE TĄ DIENĄ, KAIP IR APIE PARKINSONO LIGĄ, SUJAUKUSIĄ MŪSŲ GYVENIMUS, GALVOJAMA SKIRTINGAI.
DŽIAUGIUOSI, KAD ESU TOJE BARIKADŲ PUSĖJE, KUR KOVOJAMA UŽ SAVO VIETĄ PO SAULE, KUR IEŠKOMA ĮVAIRIAUSIŲ BŪDŲ PAGERINTI GYVENIMĄ, KUR SKAMBA MUZIKA, LIEJASI EILES, ŠOKAMA… TAIP, TAIP MES ŠOKAME. ESU LAIMINGA, KAD GYVENIMAS PADOVANOJO TOKIUS DRAUGUS IR SUSITIKIMUS…
Mieli likimo broliai ir sesės, atsiverskite http://www.draugauki.me/2009/04/tau/
Balandžio 11- oji – MUSU DIENA.
Kiekvienais metais, nuo 1998 -ųjų, as galvodavau ka pasakyti tą dieną likimo draugams. Siemet radau paminetame tinklapyje zodzius, kurie pasakyti
man,
tau,
jums,
visiems, prisidedantiems prie LPD veiklos,
visiems, kurie abejojate savo galimybėmis,
kiekvienam, kuriam paskirta Parkinsono liga.
Gerieji mūsų globejai, mes seniai supratome, kad jus musu rankos ir kojos ir kaip sunku butu gyventi be jusu, ivairiais keliais atejusiu i Lietuvos Parkinsono draugija, be kiekvieno esancio arciausia ar nuolat iš toliau parkinsoniko gyvenima stebincio artimojo, kaimyno, draugo…
Aciu jums uz kantrybe, uz protingą pagalbą, uz supratima koks didelis malonumas yra siandien paciam susitvarkyti buityje, nes ryt tai gali buti neiveikiama.
Mūsų fizines jegos isties menkos, todel iki graudumo malonu, kai esi suprastas… prašyti pagalbos yra labai, labai sunku.
Geros, šviesios dienos! Ir tegul ji nubėga, nusinesdama liudesi. JUK VISAI CIA PAT, JAU RYTOJ VELYKOS!!!
Adele
Balandis 11, 2009; 07:35:33
Man tikrai taip buvo, kaip raso Danute- pavyko suimti , kaip sakoma save i naga. To linkiu ir kitiems. Kazkur dingo lietuviskos raides: ieska surado, o kompiuteris vis tiek nerodo.
Balandis 11, 2009; 08:27:07
Tiek tesugebu parasyti-Danute,Tu idomiai ir sklandziai rasai.
Balandis 11, 2009; 09:28:57
kai pataikai tiesiai i sirdi,istryksta asaros.Kai aplinkui tokie stiprus zmones,duoda tam tikra supratima ir tvirtybes aplinkiniams.
Balandis 11, 2009; 09:36:58
Nežinau ką ir pasakyti,tiesiog ačiū Danute o Nastute teisi.
Balandis 11, 2009; 10:25:52
Tikrai taip, liga tik apsunkina kasdienybę, bet neatima gyvenime vilties. Džiaukimės mažais dalykais, jie suteikia gyvenimui prasmę, daro mūsų gyvenimą gražesnį.
Stiprybės ir vilties visiems!!!
Balandis 11, 2009; 13:08:20
Mieloji,rodos,kad mes už rankų susikabinusios tuo pačiu keliu atėjome į šią ligą.Kai suvokiau kas tai bandžiau klausti kodėl man.Brt greit suvokiau,kad ir anas ir kitas klaus to paties.Nesuvokiu kuriam draugui ar net priešui,kuriu berods neturiu,galėčiau perleisti ar padovanoti šią ligą.Tad ir pasilikau su ja.Jegu kūdikis žino,kad laikui bėgant šokinės per šokdynę ,šoks paskutinį mokyklinį valsą aš to nebegalėsiu niekad.Todėl tenka pasirinkti kitus gyvenimo kelius,ar takelius,persvarstyti,naujai įkainuoti gyvenimą ir jo vertybes.Nenusivilkime.Kai uždaromos durys,visada paliekamas atidarytas langas.TIkėkimės,kad mums topakaks. Su švente ir džiugių Šventų Velykų
Balandis 11, 2009; 14:45:01
Kviečiu į visas problemas pažiūrėti linksmai,praskraidrinti nuotaiką sau ir kitiems,pasišaipyti iš pono parkinono kad jis pasijustų nepatogiai,Papasakokime kokią nors korijozišką istoriją,nutikimą,tegul susigėsta ponas parkinsonas.O buvo taip.Genėjo prie gatvės augančias liepas.Šakų,ant kurių žalsvavo besiskleidžiantys pumpurėliai, sukrovė didelę krūvą.EIdama pro šalį pamaniau,pasiimsiu iš krūvos keletą šqkų.Sužqliuos Velykoms bus gra ]u.Įsijautusi į vaidmenį pamiršau,kad su manimi kartu žygiuoja ponas parkinsonas,gūviai pasilenkiau šakelių ir įpuoliau tiesiai ant galvos į žabų kruvą taip stabiliai,kad net pajudėti nebegaliu,Šiaip taip išsikapanojau iš žabų žabangų,atsistojau,nusipurčiau,apsidairiau ar niekas nematė,ką pagalvos dar policija iškvies juk nebla..ir nupėdinau savo keliais.Bet draugai ir šiandie primena,kad aplenkčiau pavojus.Atia
Balandis 11, 2009; 15:11:55
Kviečiu į šią problemą pažvelgti su jumoru.Pasišaipyti iš pono Parkinsono,tegul jis susigėsta begėdis,mūsų skriaudėjas,nevidonas.Manau,kad kiekvienam yra nutikę korijoziškų nutikimų,istorijų einant kartu su ponum P.per gyvenimą.O BUVO TAIP.Genėjo prie gatvės augančius medžius.SUkrovė didžiulę krūvą šakų besiskleidžiančiais žalsvais pumpurėliais.Eidama pro šalį pamaniau pasiimsiu keleta šakų sužaliuos Velykoms.Pamiršau,kad su manimi keliauja kartu ponas P.Pasilenkiau šakų ir tiesiu taikymu įgriuvau į šakų krūvą taip stabiliai,kad nė pajudėt negaliu.Nėra ko galvot apie staigų prisikėlimą.Šiaip taip išsikapanojau,[psidairiau ar niekas nemato,nefotografuoja laikrasčiui,psitempiau keouraitę ant akių ir nužingsniavau kartu su ponu Parkinsonu.Dar ir dabar draugai primena kad aplenkčiau pakelės kliūtis
Balandis 14, 2009; 08:22:13
Juokas per ašaras. Ašaros per juoką. Parkinsonas juokiasi iš mūsų, o mes iš jo. Kas vis dėlto tas tikrasis Parkinsonas?
Jis mūsų visuma- ne tik kūnas , bet ir siela.Perfrazuotas žinomas posakis skambėtų tap:” nesveikame kūne- nesveika siela”.Gydytojai, vaistai, reabiliitacija, vitaminai, papildai – tai tik dalis išorinių pagalbos priemonių,kurioms patikime savo kūną. O kaip su sregančia siela, kuri nemažiau svarbi sveikimo procese? Man siela – tai ne tik bendravimas su kūrėju, bet ir su žmogumi. Išlikime Velykų žmonėmis- stiprinkime vieni kitus sielą gydančiais vaistais -šypsena, gerumuu,pagalba,meile… Šitie vaistai nieko nekainuoja, paieškokime jų savo viduje ir dalinkimės jais su visais.
Balandis 14, 2009; 08:28:18
oi, oi, oi ir vėl pritrūksta redagavimo funkcijos- kažkodėl tik išsiuntus pasimato klaidos? VELYKŲ PROGA PADOVANOKITE REDAGAVIMO FUNKCIJĄ
ačiū.
Lapkritis 4, 2009; 19:10:17
[...] nurodėte daug nuorodų, kur apie Parkinsono ligą kalba medikai. Prisimenu kiekvieną Danutės straipsnio TAU [...]
Kovas 11, 2010; 12:31:25
vsvffsfsfsfrffsavvava