(balsuokite)Nuotraukoje – Kaišiadorių grupės nariai perduoda tulpę.
2008 metų balandžio 12 diena, Kaišiadorių kultūros rūmai. Baigiasi konferencija Pasaulinei sergančiųjų Parkinsono liga dienai paminėti. Kaišiadorių savitarpio paramos grupė perduoda simbolinę tulpę Klaipėdos savitarpio paramos grupės pirmininkei Magilionai Kilpienei. Pagarbiai laikydama rankose pasaulinį sergančiųjų Parkinsono liga simbolį Magiliona pasakė „Pasižadame, kad laistysime, globosime, auginsime ir mylėsime.”
Mostelėjo tulpelė raudonais [...]
Archyvai: Balandis, 2009
Manau, ši Birutės Šivickienės kalba įkvėps daugelį senjorų iš naujo įvertinti savo jėgas ir sukurti kad ir mažą bendruomenę šalia savo namų:
Dar keletas fotografijų iš kito mano albumo. Tai prancūzų fotografo Henri Cartier Bresson’o darbai. Jie primena neseniai mano pateiktas Willie Ronis nuotraukas.
Be pavadinimo, 1933
Be pavadinimo, 1969
Vel d’Hiv dviračių takas, 1957
Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu. Tai aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę.
Iki Atvelykio būtinai reikia aplankyti savo krikštavaikius ir apdovanoti juos gražiais margučiais, įvairiais niekučiais, žaisliukais. Per Atvelykį reikia pasimatyti su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nesimatėme per Velykas. Žinoma, didžiausias džiaugsmas vaikams, nes tik jiems kabinamos sūpuoklės, tik jiems marginami kiaušiniai, [...]
Turiu prancūzo Willie Ronis fotografo albumą, kurio nuotraukos man labai patinka. Siūlau visiems susipažinti:
Dafnė, 1982
[ad#ad-1]
Petankė, 1947
Vincentas, lėktuvų modelių konstruktorius – 1952
Tikriausiai nei vienas mūsų nemanome esą šventieji, stengiamės pragyventi kaip įmanoma ramiau, be nuodėmių. Bet kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau ir įvairesnių klaustukų iškyla.
Darbo savaitė baigėsi, visi rūpesčiai liko už užrakintų durų. Penktadienis! Saulė šviečia, važiuoju namo palaimingai ilsėtis. Pusiaudienis, gatvė apytuštė, iki piko valandų dar gerokai palaukt. Mintys sukasi apie savaitgalį. Artėja Atvelykis, gal, [...]
Didžiosios Velykos praėjo, laukiam mažųjų Velykų, arba Atvelykių, kai kur dar vadinamų Velykėlėmis, vėl dažysime kiaušinius, kepsim pyragus, skanausim duoninę girą arba beržų sulą. Šventės ateina ir praeina, lieka tik prisiminimai.
Aprašomi įspūdžiai pabuvus Varšuvoje.
Noriu papasakoti apie papriką, kurią sodinu daug metų. Žinoma, tai yra saldi paprika. Aš ją pamėgau dėl savotiško skonio. Norint, kad ji užaugtų pas mūsų kraštuose, reikia pasėti į tam skirtus lovelius vasario mėnesį. Kai sudygsta ir daigeliai ūgteli, aš juos išpikiuoju. Geriausia užauga, kai sodinama šiltnamyje, pakankamai atšilus orams. Bet man jo niekas nepadaro, tai [...]
Kada sunku, Ji glosto galvą
Ir nuramina tik geru, švelniu žodžiu.
Užkloja, kai man būna šalta
Ir palinki tiktai saldžių sapnų…
Šie prieš kelis metus perskaityti žodžiai man labai giliai įsirėžė atmintin. Dabar jau sunku atrinkti, kas parašė ir kur aš juos radau. Neabejoju, jog tai buvo neįgaliųjų kūrybos almanachas arba savaitraštis „Bičiulystė”.
Senas, ligotas žmogus… Beveik kiekvienas su juo [...]
