VIEŠNAGĖ VARŠUVOJE

Varšuvoje esu buvusi prieš dešimt metų kaip turistė.  Tuo metu mane visur lydėjo lenkė Kristina, kuri yra rusų kalbos mokytoja, dėl to man visur viskas buvo aišku. Dabar aš išvykau dirbti – pakeisti marčią anūko priežiūroje. Man reikėdavo rytais vaiką paruošti ir palydėti į mokyklos autobusiuką, o dienos pabaigoje jį sutikti, pavalgydinti ir t.t. Mat, marti išvyko, o sūnaus darbas labai intensyvus, jis grįždavo tik vėlai vakare. Rytais, išleidusi anūką į mokyklą, aš iki pietų apžiūrinėdavau miestą. Bet šį kartą man buvo tiesiog šokas – aš visiškai nesupratau lenkų kalbos. Man tie jų šnypščiantys garsai susiliedavo, ir aš nieko negalėjau suvokti. Pasirodo, kad taip būna daugeliui, ne tik man. Nei rusiškai, nei angliškai sutikti lenkai nekalbėjo. Mat, šiuo metu Lenkijoje gyvena  net 98 %  lenkų, o kitataučių vos 2 % , nors prieš karą kitataučių buvo apie 25 %. Bet vokiečiai išnaikino žydus, kiti patys pasitraukė ir taip liko vietinių gyventojų dauguma. Sovietmečiu rusiškai kalbėjo vyresni žmonės.  Dabar jaunimui pilnai pakanka tik lenkų kalbos, todėl mažai kas suinteresuotas mokytis kitas kalbas.  Tiesa, Vilniaus rajono lenkų kalbą galima lengvai suprasti, nes netaisyklinga.  O Varšuvoje , kaip ir tolimajame užsienyje, reikia mokėti tik jų, lenkų, kalbą.

Lenkijos sostinė Varšuva – tai modernus didmiestis, man primenantis Maskvą.  Buvęs visiškai sugriautas miestas atstatytas po II -o pasaulinio karo.  Dauguma pastatų yra stalininės architektūros tipo. Viduramžių senamiestis, apjuostas raudonų plytų siena – atstatytas taip kruopščiai, kad net įtrauktas į UNESKO saugotinų objektų sąrašą. Varšuvoje gyvena 1,7  mln.  gyventojų, o kartu su priemiesčiais – apie 3 mln. Varšuvoje yra grandijozinių prekybos centrų ir gana daug  visai mažų parduotuvėlių, daug parkų, yra zoologijos sodas. Mieste nėra troleibusų, tik metro, autobusai ir tramvajai, ir pastarieji turi pirmumo teisę važiuoti prieš kitas transporto priemones. Įlipant ir išlipant iš autobusų būtina paspausti mygtuką, kad atsidarytų durys. Pėstieji pereina gatvę tik pėsčiųjų perėjose  bei degant žaliai šviesai, nes priešingu atveju galima gauti dideles baudas.  Be to,  ir judėjimas visur labai intensyvus. Varšuva – labai užterštas miestas, man tiesiog oro trūko.

Visi pirkimai ir atsiskaitymai Varšuvoje tik nacionaline valiuta – zlotu, kuris nėra pririštas nei prie euro, nei prie dolerio, jis yra kintamas, plaukiojantis. Dėl šios priežasties lenkams kainos nešokinėja kintant zloto kursui euro atžvilgiu. Dabar, kai Lenkijos ekonomikos vystymasis sulėtėjo, zlotas susilpnėjo, bet jau ėmė kilti ir pakilo nuo 0,7 lito iki 0,8 lito už  zlotą. Lenkiškos prekės mums vis dar atrodo pigios, nes keičiant valiutą už tą patį eurų ar litų kiekį gauname daugiau zlotų. Importinės prekės, kurias kaimynai perka už valiutą, net brangesnės nei pas mus. Mums atrodo ypač pigūs pieno ir mėsos produktai, o lenkams tai niekas nesikeičia, nes kaina zlotais yra ta pati visą laiką. Tiesa, dabar jau zloto kursas po truputį kyla, ir visiškai neaišku, kaip ateityje bus.

Butų nuomos kainos Varšuvoje tikrai didelės. Maniškiai nuomojasi kuklų 80  kv. m naujos statybos butą už  4800 zlotų per mėnesį. Prieš 9 mėnesius jiems tekdavo pakloti už nuomą virš 5000 litų mėnesiui, o dabar mokėjo tik 3400 litų mėnesiui (dėl kritusios zloto vertės).  Butas yra priešingame Lietuvai miesto pakraštyje, o aplink didžiulės statybos, miestas vis dar plečiasi. Mokykla, kurią anūkas lanko, yra  užmiestyje, labai moderni, erdvi amerikiečių mokykla. Pamokos vyksta anglų kalba. Anksčiau čia daugiausia mokėsi diplomatų vaikai, o dabar jau ir turtingi lenkai leidžia savo atžalas į šią mokyklą, nors už mokslą reikia mokėti 20000 dolerių per metus. Pirmokėlių klasėje yra 18 įvairių tautybių vaikų, iš kurių trečdalis visiškai nemokėjo angliškai, o dabar jau supranta ir kalba. Klasėje yra mokytoja ir jos padėjėja. Vaikams skiriamas tikrai didelis dėmesys, bet krūvis irgi didelis. Štai anūkas sėda į autobusiuką 8 val. ryte, o grįžta  17.30 val.Mano nuomone, 7 m. vaikui tai tikrai sunku, nežiūrint į tai, kad amerikiečių mokykloje visas mokymas vyksta žaidimų forma.

Prieš šventes beveik visose Varšuvos parduotuvėse buvo nemažos eilės, bet niekas nesipiktino, nesikoliojo. Įdomu tai, kad lenkai nemėgsta apsipirkti dideliuose prekybos centruose, nes ten prastesnė produktų kokybė, ypač daržovių ir vaisių. Man tikrai buvo neįprasta matyti nutysusias pirkėjų eiles prie mažų prekybos kioskelių. Daug kur prekiavo patys ūkininkai tiesiog iš mašinų. Prie kiekvienos parduotuvėlės žmonės pardavinėjo narcizus, tulpes, „kačiukus”, bruknių lapų bei  bukmedžių žalumos puokšteles, tikriausiai velykinio stalo papuošimui. Visur jautėsi prieššventinė nuotaika. Užtat ir kelionė atgal į Vilnių nesunki, nes kelyje buvo mažai transporto. Ir taip gera mums visiems sugrįžus į namus, dviguba šventė… Visur gerai, bet namuose geriausia.

Komentarai

Atsakymų į “VIEŠNAGĖ VARŠUVOJE”: 14

  1. Ada avataras
    Ada

    Perskačiau pirmą kartą… skaitysiu dar kartą. Kas neskaitėt, atkreipkit dėmesį.

  2. Elz avataras
    Elz

    Kauniečiams (gal ką nors sudomins): jau ir mes galime pasigirti ekologišku turgeliu. Kiekvieną šeštadienį prie Kauno pilies ūkininkai atvyksta, bei atveža šviežio medaus, duonos.
    Galime įsigyti sveikų bei gardžių produktų!

  3. Patricija avataras
    Patricija

    Čia tai bent aprašymas!

  4. Benasbb avataras
    Benasbb

    Žinios iš fronto.Dėl tam tikrų suvaržymų,vėluoja.(gauta e- paštu .Autorius nenustatytas)

    kovo 11-a

    Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o šių
    metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis.
    Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti
    istorinės jotvingių žemės.

    Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto
    (Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose,
    užkirsdama kelią lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia,
    alkanas lenkas – menkas kareivis.

    Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui
    nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave.
    Šiame mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač
    ryškūs.

    Prekybos centre „Kaufman” iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu:
    „Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių
    svarstyklių”.
    Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų „Maximose”, valstybinės
    kalbos sargybiniai išprotėtų.
    Bet Augustave atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai
    nežino, kaip pasverti morkas ir obuolius.
    O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti nedrįsta.

    Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis,
    dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai,
    kurių rankenas it kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos
    lietuvių rankos.

    O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia
    Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.

    „Cholera litewska”, – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja
    suvalkietiškas karo šūkis „blietj”!

    Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su
    lietuviškais numeriais.
    Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs tarnai, po valytuvais
    kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius prospektus,
    siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero prekių. Kaip
    greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.

    Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar
    kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti.
    Keista tik tai, kad pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į
    kavinukę Augustavo aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į
    pyragaitį ir šaukia
    „kawy i pyragiego”, o padavėja mekena: „co takiego, co takiego?”

    Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip
    skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina.
    Tačiau kiekviena imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono
    Bonaparto žygių Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip „Snaigės” darbininko
    piniginė,
    bet užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius.

    Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę,
    jetitvaitatj!

  5. Janina avataras

    Benai, labai įdomi ir reikalinga Jūsų sukaupta informacija. Pravažiuojant Lenkijoje pro buvusias lietuviškas vietoves tikrai darosi liūdna.

  6. Benasbb avataras
    Benasbb

    Man jūsų žodžiai priminė, kad aš turiu, pačių lenkų sudarytą jų etnoso paplitimo žemėlapį (1913m). Tiesa aš jį kiek pagadinau, užbrėždamas apytikres dabar esamas sienas.
    http://picasaweb.google.lt/lh/photo/BT0vkX4VGuTSoyycLKZZyw?feat=directlink

    O apie tarpukario Lietuvių ir Lenkų santykius pailiustruos žurnalo „Mūsų Vilnius” 1937 metų numeris
    http://picasaweb.google.com/senoji.spauda/MusuVilnius1_2?feat=directlink

    Gerai tai ar blogai, bet per praėjusį amžių Lenkija telkėsi, asimiliavo gautas po 2 pasaulinio karo žemes. Prie Baltstogės tebuvo keli procentai lenkų, o dabar.
    Kai tuo tarpu Lietuva nesugebėjo susigrąžinti nutautintų Vilnijos krašto žmonių.

  7. Janina avataras

    Mano savijauta po ilgalaikio želmenų sulčių pasninko tikrai puiki. Jūs, Danguole, tikrai esate teisi, kad, apsivalius organizmui, labai jis reaguoja į nekokybišką maistą. Man pasisekė tuo, kad netoliese buvo ekologiškų prekių parduotuvėlė, tai mane ir gelbėjo. Man patiko, kad Varšuvoje yra didelis sveikų maisto produktų pasirinkimas. Liucernos, saulėgrąžų bei brokolių daigų visada galima įsigyti didesniuose prekybos centruose, jau nekalbant apie kitas daržoves. Nustebau netgi mažoje parduotuvėlėje radusi labai vertingo augalo – burnočio (amaranto) sėklų, kurias Vilniuje tik vienintelis žmogus pardavinėja turguje. Taip kad pasirinkimas tikrai buvo. Tik prieš pat kelionę nupirkau duonos šalia namų esančioje parduotuvėlėje, tai buvo labai neskani, ir niekas negalėjo jos valgyti.

  8. Janina avataras

    Jau vakar dienos „Lietuvos ryte” buvo informacija apie vis stiprėjantį zlotą ir dėl to brangstančias lenkiškas prekes. Priežastis ta, kad Lenkija ruošiasi skolintis, kad stabilizuotų zlotą. Mat, lenkams reikia stabilaus zloto, kad 2012 m. galėtų įsivesti eurą, nes tokia sąlyga būtina. Taip kad kas ruošiasi ateityje vykti į Lenkiją apsiprekinti, kuo greičiau reikėtų pinigus išsikeisti į zlotus, nes kiekvieną dieną vis mažėja zlotų kiekis už litą.

  9. Danguole avataras
    Danguole

    Gal kam būtų įdomu žemaitiškai paskaityt:)
    http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemaitiu_kalba

  10. Danguole avataras
    Danguole

    Kiekvienoj šaly skiriasi tos pačios kalbos tarmės, todėl atrodo, kad keistai nesuprantamai kalba. Pas mus irgi juk dzūkiškai arba žemaitiškai įdomiai tariami žodžiai:), ypač žemaitiškai: „kon saka, a mon saka”:). O Janinai ačiū už viešnagės Lenkijoj įspūdžius.
    Kaip savijauta, Janina? Sako, po organizmo valymo pats organizmas labai atskiria „nesveiką” maistą, nereikia nė etikečių skaityt:)

  11. Dainora avataras
    Dainora

    Varsuva grazi, o be to ir nelabai toli, galime ja be didelio vargo aplankyti…

  12. Zigmas avataras
    Zigmas

    Teko daug kartų būti Varšuvoje.Atgimimo laikotarpiu lydėdavau „turistines” grupes iš Šiaulių.Tai buvo žmonės,kurie vežė iš Lietuvos nuo adatos iki aukso,nes Lietuvoje viskas buvo pigiau nei Lenkijoje.Man labai patiko Varšuvos atstatytas senamiestis.
    Labai įdomu buvo paskaityti ir apie šių dienų Varšuvą.Mano pastebėjimas,kad tautos turinčios virš 20 milijonų gyventojų,nelinkę mokytis kitų kalbų.Taip yra ir su vokiečiais,prancūzais,italais ispanais ir t.t.

  13. Patricija avataras
    Patricija

    Vakar, paskaičius, kad Varšuvoj negali suprasti, ką lenkai kalba- prisiminiau, kai brolio mergaitė sakiusi, kad sunkiai susikalbėjo Londone angliškai, nors pati dėsto anglų kalbą.

  14. Danute avataras

    na, va…pavasaris nušvito, kelionių sezonas prasidėjo :) taip ir traukia iš namų…
    Varšuvoj esu buvusi keletą kartų – visiškai nepatiko miestas! jau Maskva daug kartų gražesnė! aišku, tai asmeninė nuomonė, neprašau pritarti :) beje, labai nustebino tai, kad lenkai nekalba nei angliškai, nei rusiškai, o prieš gerą dešimtmetį jie puikiai suprato ir šias kalbas, ir vilnietišką „tiuteišišką”…bet tai tautos pasirinkimas
    beje, giminaičiai, gyvenantys Seinų apskrityje, lenkiškai kalba labai įdomiai…na, tai nėra tikra lenkų kalba, bet jie kažkaip susikalba su vietiniais :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.