LIKIMO FILOSOFIJOS komentarai http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/ Dienoraštis ir diskusijos sulaukusiems brandos Sat, 11 Feb 2012 18:19:05 +0200 http://wordpress.org/?v=2.8.4 hourly 1 Autorius: Danguole http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2106 Danguole Tue, 31 Mar 2009 09:07:29 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2106 Žinoma, mūsų sveikata labai priklauso nuo to, kaip ja rūpinamės, bet labai priklauso ir nuo medikų. Gaila tik, kad tarp gydytojų, nors ir priėmusių Hipokrato priesaiką, ne visi yra gydytojai..., o tokių pavyzdžių, kaip matome, yra ne vienas, deja... Bet kartais sveikata nepriklauso nei nuo to, kaip rūpinasi savo sveikata pats žmogus, nei nuo medikų. Tiesiog tokia žmogaus imuninė sistema, paveldėjimas ir kartais nieko čia nepakeisi...Na, bet mokslas eina į priekį, tikėkimės, kad pavyks atrasti kokią panacėją nuo visų ligų Žinoma, mūsų sveikata labai priklauso nuo to, kaip ja rūpinamės, bet labai priklauso ir nuo medikų. Gaila tik, kad tarp gydytojų, nors ir priėmusių Hipokrato priesaiką, ne visi yra gydytojai…, o tokių pavyzdžių, kaip matome, yra ne vienas, deja… Bet kartais sveikata nepriklauso nei nuo to, kaip rūpinasi savo sveikata pats žmogus, nei nuo medikų. Tiesiog tokia žmogaus imuninė sistema, paveldėjimas ir kartais nieko čia nepakeisi…Na, bet mokslas eina į priekį, tikėkimės, kad pavyks atrasti kokią panacėją nuo visų ligų

]]> Autorius: Patricija http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2103 Patricija Tue, 31 Mar 2009 07:51:53 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2103 Dabar mes žinosim, kad čia mūs Zigmas- fotografas.Pasakojau šeimos gydytojai savo ligos istoriją, klausėsi, bet jei pati būčiau nesirūpinus, jau anapily egzistuočiau.Ačiū, šeimos gydytojai, kad davė siuntimą Santariškėn, o toliau viskas priklausė mano saviveiklai. Reanimacijoj ir teko pabuvot, todėl mudu dabar jau užsigrūdinę šioj srity. O jau pabal eiliškumą ligoninėj tikrai nepasigydysi.Tai kuo čia dėtas likimas? Dabar mes žinosim, kad čia mūs Zigmas- fotografas.Pasakojau šeimos gydytojai savo ligos istoriją, klausėsi, bet jei pati būčiau nesirūpinus, jau anapily egzistuočiau.Ačiū, šeimos gydytojai, kad davė siuntimą Santariškėn, o toliau viskas priklausė mano saviveiklai. Reanimacijoj ir teko pabuvot, todėl mudu dabar jau užsigrūdinę šioj srity. O jau pabal eiliškumą ligoninėj tikrai nepasigydysi.Tai kuo čia dėtas likimas?

]]> Autorius: Zigmas http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2099 Zigmas Tue, 31 Mar 2009 06:44:24 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2099 Sutinku su Joana mano atveju,kad vos išsikrapščiau iš reanimacijos skyriaus tai šeimos gydytojos kaltė.Pastoviai sakydavo nieko čia baisaus nėra ir nesiųsdavo pas specialistą.Tik draugo chirurgo dėka buvo atlikti tyrimai ir periimtas sprendimas. Sutinku su Joana mano atveju,kad vos išsikrapščiau iš reanimacijos skyriaus tai šeimos gydytojos kaltė.Pastoviai sakydavo nieko čia baisaus nėra ir nesiųsdavo pas specialistą.Tik draugo chirurgo dėka buvo atlikti tyrimai ir periimtas sprendimas.

]]> Autorius: Joana http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2060 Joana Sun, 29 Mar 2009 20:41:33 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2060 Negalima teigti, kad tik likimas viskuo dėtas. Jei būtų taip, tai nepadėtų žmonijai nei atrastas penicilinas, nei skiepai nuo raupų, defterito, maliarijos ir daugelį kitų baisių ligų, anksčiau nusinešusių tūkstančius gyvybių. Šiuolaikiniame pasaulyje daug priklauso nuo to, kur tu gyveni ir kokių žmonių grupei priklausai.Aš nemanau, kad likimas daugiau skriaudžia vargingesnius iš meilės jiems. Nemažai priklauso ir nuo to kokią med. pagalbą gali gauti ir kaip greitai. Nekaltinkim likimo juk pasakyta yra '' saugokis pats, tai ir dievas padės''. O kaip pasisaugoti, jei užsiregistravus pas siauros srities specialistą, reikia laukti eilės beveik 3 mėnesius? Štai tau ir likimo ironija. Negalima teigti, kad tik likimas viskuo dėtas. Jei būtų taip, tai nepadėtų žmonijai nei atrastas penicilinas, nei skiepai nuo raupų, defterito, maliarijos ir daugelį kitų baisių ligų, anksčiau nusinešusių tūkstančius gyvybių. Šiuolaikiniame pasaulyje daug priklauso nuo to, kur tu gyveni ir kokių žmonių grupei priklausai.Aš nemanau, kad likimas daugiau skriaudžia vargingesnius iš meilės jiems. Nemažai priklauso ir nuo to kokią med. pagalbą gali gauti ir kaip greitai.
Nekaltinkim likimo juk pasakyta yra ” saugokis pats, tai ir dievas padės”.
O kaip pasisaugoti, jei užsiregistravus pas siauros srities specialistą, reikia laukti eilės beveik 3 mėnesius? Štai tau ir likimo ironija.

]]> Autorius: Janina http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2051 Janina Sun, 29 Mar 2009 13:18:28 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2051 Tikriausiai yra teisingas posakis, kad nuo likimo nepabėgsi. Gal būt, gimdami mes atsinešame kartu programą, kiek laiko skirta mums pragyventi. Įdomu, kad žinomi žmonės, kurie pabėgo nuo mirties pakeisdami gyvenimo būdą, mirė nelaimingų atsitikimų pasėkoje. Štai Bregas nuskendo, želmenų sulčių pradininkė išeivė iš Lietuvos Ana Wigmore mirė gaisro metu apsinuodijusi smalkėmis ir būtent vasario 16-ą dieną, o liepos mėnesį ji turėjo atvykti į Lietuvą... Pats didžiausias skausmas yra laidoti savo vaikus. Aš irgi netekau pora metų vyresnės sesers, kuri mirė tik penkerių metukų nuo plaučių uždegimo. Vaikystėje man jos visada labai trūko. Bet toks yra pakol kas mums nesuprantamas gyvenimas. Tikriausiai yra teisingas posakis, kad nuo likimo nepabėgsi. Gal būt, gimdami mes atsinešame kartu programą, kiek laiko skirta mums pragyventi. Įdomu, kad žinomi žmonės, kurie pabėgo nuo mirties pakeisdami gyvenimo būdą, mirė nelaimingų atsitikimų pasėkoje. Štai Bregas nuskendo, želmenų sulčių pradininkė išeivė iš Lietuvos Ana Wigmore mirė gaisro metu apsinuodijusi smalkėmis ir būtent vasario 16-ą dieną, o liepos mėnesį ji turėjo atvykti į Lietuvą… Pats didžiausias skausmas yra laidoti savo vaikus. Aš irgi netekau pora metų vyresnės sesers, kuri mirė tik penkerių metukų nuo plaučių uždegimo. Vaikystėje man jos visada labai trūko. Bet toks yra pakol kas mums nesuprantamas gyvenimas.

]]> Autorius: Danute http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2044 Danute Sun, 29 Mar 2009 10:38:09 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2044 žmogus turbūt, gimsta savo likimo krepšiu nešinas ir niekur nuo jo nepabėgsi, neatidėsi vėlesniam laikui, kad ir kaip norėtum... žmogus turbūt, gimsta savo likimo krepšiu nešinas ir niekur nuo jo nepabėgsi, neatidėsi vėlesniam laikui, kad ir kaip norėtum…

]]> Autorius: Ada http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2037 Ada Sun, 29 Mar 2009 04:06:57 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2037 Ir Meilė duonoj, ir gėlė balse: Kiek duodi - tiek tavęs ir lieka. Tai kas gi tu - ar kūnas, ar dvasia, Gyvenime, saldžioji mūsų liepa? ( Just. Marcinkevičius ) Gyvenimas... Likimas... Nežinau kelintą kartą pradedu rašyti komentarą ir nutrinu. Atsiverčiu šviesios atminties Jurgos Ivanauskaitės „Laiškas žmonijai“, atsiverčiu neįgaliųjų almanachus, perverčiu savo archyvus... pažvelgiu į Romualdos Adomaitytės, Zitos Kirsnauskaitės poeziją, iš naujo perskaitau šį Danutės rašinį... ir vėl galėčiau nutrinti. Kuo toliau, tuo daugiau neaiškumų. Kodėl mes nebranginame gyvenimo, kodėl... „Gyvenimas – lyg žvakė vėjy. Apsidairyti nesuspėji, o jis jau baigia tirpti.“ Kodėl kartais trumpas gyvenimas palieka gilius pėdsakus, o ilgus metus nugyvenusio žmogaus kapas tuoj pat apželia piktžolėmis. Pradedu naršyti savo didelės šeimos gyvenimus. Dar daugiau neaiškumų. Bet tai žmonės, apie kuriuos žinau geriausiai. Žinau kryptį jų skrydžiui, žinau kur kas nuskrido. Palaukit, bet juk jie išskrido iš savo šeimų ir turėjo skirtingą vaikystę... Labai skauda širdį, kai niekuo negali padėti žmogui, kai į jo kūną įsikibo liga, lygiai tiek pat skauda, kai nesugebi padėti fiziškai sveikam, bet dvasiškai sužeistam, niekuo nepasitikinčiam žmogui. Tokia mano šio ryto filsofija apie likimą. Ir Meilė duonoj, ir gėlė balse:
Kiek duodi – tiek tavęs ir lieka.
Tai kas gi tu – ar kūnas, ar dvasia,
Gyvenime, saldžioji mūsų liepa?
( Just. Marcinkevičius )

Gyvenimas… Likimas… Nežinau kelintą kartą pradedu rašyti komentarą ir nutrinu. Atsiverčiu šviesios atminties Jurgos Ivanauskaitės „Laiškas žmonijai“, atsiverčiu neįgaliųjų almanachus, perverčiu savo archyvus… pažvelgiu į Romualdos Adomaitytės, Zitos Kirsnauskaitės poeziją, iš naujo perskaitau šį Danutės rašinį… ir vėl galėčiau nutrinti. Kuo toliau, tuo daugiau neaiškumų. Kodėl mes nebranginame gyvenimo, kodėl… „Gyvenimas – lyg žvakė vėjy. Apsidairyti nesuspėji, o jis jau baigia tirpti.“ Kodėl kartais trumpas gyvenimas palieka gilius pėdsakus, o ilgus metus nugyvenusio žmogaus kapas tuoj pat apželia piktžolėmis.

Pradedu naršyti savo didelės šeimos gyvenimus. Dar daugiau neaiškumų. Bet tai žmonės, apie kuriuos žinau geriausiai. Žinau kryptį jų skrydžiui, žinau kur kas nuskrido. Palaukit, bet juk jie išskrido iš savo šeimų ir turėjo skirtingą vaikystę… Labai skauda širdį, kai niekuo negali padėti žmogui, kai į jo kūną įsikibo liga, lygiai tiek pat skauda, kai nesugebi padėti fiziškai sveikam, bet dvasiškai sužeistam, niekuo nepasitikinčiam žmogui.

Tokia mano šio ryto filsofija apie likimą.

]]> Autorius: Danute http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2033 Danute Sat, 28 Mar 2009 11:29:36 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2033 Zigmai, NE!!! gyventi nori visi, nesvarbu ar devynerių, ar devyniasdešimt devynerių! Zigmai, NE!!!
gyventi nori visi, nesvarbu ar devynerių, ar devyniasdešimt devynerių!

]]> Autorius: Danute http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2032 Danute Sat, 28 Mar 2009 11:27:29 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2032 iš tiesų, Danguole, laimė yra visuose namuose, tik mes jos kartais nepastebim... iš tiesų, Danguole, laimė yra visuose namuose, tik mes jos kartais nepastebim…

]]> Autorius: Danguole http://www.draugauki.me/2009/03/likimo-filosofijos/comment-page-1/#comment-2031 Danguole Sat, 28 Mar 2009 09:36:33 +0000 http://www.draugauki.me/?p=2052#comment-2031 kiekvienas žmogus- asmenybė, su savo gyvenimo istorija, likimu ar kaip tai bepavadintume, bet kai toks žiaurus likimas paliečia vaikus- siaubinga. Ne veltui kas tyriausia ir nuoširdžiausia gyvenime yra siejama su vaikyste, nes vaikai- nuoširdžiausi žmogučiai pasaulyje. Aptikau internete tokį filmuką pamąstymui apie laimės suvokimą gyvenime, kur laimė irgi neatsitiktinai siejama su vaikyste. Pažiūrėkit, nepamirškit šiek tiek pagarsint kolonėlių:) http://mintys.lt/dziaugsmas/filmukas-apie-laime Mylėkit artimuosius, kol jie šalia ir būkit laimingi!!! kiekvienas žmogus- asmenybė, su savo gyvenimo istorija, likimu ar kaip tai bepavadintume, bet kai toks žiaurus likimas paliečia vaikus- siaubinga. Ne veltui kas tyriausia ir nuoširdžiausia gyvenime yra siejama su vaikyste, nes vaikai- nuoširdžiausi žmogučiai pasaulyje. Aptikau internete tokį filmuką pamąstymui apie laimės suvokimą gyvenime, kur laimė irgi neatsitiktinai siejama su vaikyste. Pažiūrėkit, nepamirškit šiek tiek pagarsint kolonėlių:)

http://mintys.lt/dziaugsmas/filmukas-apie-laime
Mylėkit artimuosius, kol jie šalia ir būkit laimingi!!!

]]>