Lietuviškos svetainės kiekvienam (2)

Kompiuterių kursai

Sveiki senjorai! Gal jau pats laikas pratęsti mūsų pokalbį apie Interneto svetaines? Pamenate, mes kalbėjome apie paieškos žiniatinklyje įrankius, apie naujienų portalus ir apie tai, kur rasti naujausias žinias iš kultūros pasaulio. Pabaigėme apžvalgą kultūrinių periodinių leidinių elektroninėmis versijomis. Bet ką daryti, jei ieškote rimtesnės informacijos, gilesnių žinių, pilnesnių tekstų? Ką daryti, jei norite išmokti šio bei to naujo? Pavyzdžiui, susipažinti su skaitmenine fotografija, pramokti užsienio kalbų, patyrinėti religinius tekstus. Aišku, reikia ieškoti skaitmeninių bibliotekų, žinynų, enciklopedijų, internetinių kursų. Šiandien kaip tik ir parašysiu, kur juos rasti.

Jūsų prašymu taip pat šiek tiek nukrypsiu nuo temos ir panagrinėsiu, kur senjorai gali pasimokyti darbo su kompiuteriu pradmenų ar kitų naudingų dalykų; kokios įstaigos organizuoja nemokamus ar nebrangius kursus. Tikiuosi, kad ir Jūs papildysite ar patikslinsite šį sąrašą komentaruose – mat visi kontaktiniai duomenys surinkti iš atvirų šaltinių, todėl juose gali būti netikslumų. Pati esu susidūrus tik su dvejomis įstaigomis iš sąrašo.

Na, o dabar nerkime į Internetą!

Internetinės bibliotekos

Jei mėgstate laisvalaikiu paskaityti, ir periodinių leidinių Jums maža, tai galite apsilankyti elektroninėse bibliotekose. Jų nedaug, bet šį bei tą įdomaus galima rasti. Klasikinę lietuvių literatūrą skaitykite Mokslininkų sąjungos instituto parengtoje antologijoje. Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologiją rasite svetainėje „Tekstai“. Ši svetainė nuolat atnaujinama, papildoma. Be to, joje galite rasti ir užsienio literatūros vertimų, kritikos, apžvalgų.

Elektroninės klasikinės ir šiuolaikinės lietuvių literatūros antologijos rengiamos bei tvarkomos, saugant autorių teises. Dėl to šios bibliotekos nėra labai gausios. Neapsikentę Interneto naršytojai kartais savo nuožiūra skenuoja ir skelbia trūkstamas knygas lietuvių kalba. Ne visada tai dera su teisiniais reikalavimais, tačiau išmintingi senjorai, kurie moka atsirinkti ir supranta, kada galima pasinaudoti tokiais tekstais, gali apsilankyti keliose entuziastų kuriamose bibliotekose: „BiB“, „eKnygos“, „knygos.pdf“.

Žurnalo Moteris 1940 metų numerius galima perskaityti Elektroninio paveldo svetainėje

Tarp Interneto bibliotekų esama ir tokių, kuriose pateikiami ne literatūros kūriniai, bet praeitų amžių periodiniai leidiniai bei almanachai. Tokie archyvai gali sudominti ne tik istoriką – juose galima rasti pačių įvairiausių publikacijų (taip pat ir literatūrinių) iš tų laikų, kai senjorai dar buvo vaikai. Būtinai aplankykite „Elektroninio paveldo“ svetainę, „Aidų“ žurnalo skaitmeninį archyvą.

Taip pat norėčiau paminėti vieną keistą elektroninę biblioteką – „eLibrary“. Kuo ji keista? Na, joje nelengva susigaudyti. Vadinasi ši biblioteka moksline, bet rasti ten galima visko: nuo daktarinių disertacijų iki Kernagio dainų, nuo eilėraščių iki krikščioniškų bendrijų žurnalų. Kaip supratote, bibliotekoje saugomi ne tik tekstai, bet ir vaizdo ar garso įrašai. Vis dėlto užsiregistruoti verta – tikrai rasite ko paskaityti.

Panašus skaitmeninių archyvų chaosas tvyro ir „Lietuvos virtualioje bibliotekoje“. Jei susigaudytsite sistemoje, galėsite ieškoti informacijos keliose nemokamai prieinamose Lietuvos ir užsienio duomenų bazėse. Mane, pavyzdžiui, sudomino elektroninė Lietuvos akademinė biblioteka – „eLaba“, pateikianti pilnus mokslinių straipsnių ir knygų tekstus.

 

Enciklopedijos, žinynai ir kitas maistas protui

Kad jau paminėjau mokslines bibliotekas, tai pristatysiu dar vieną Interneto šaltinį, kuriame rasite naudingos informacijos. Tai bendruomenės kuriama laisvoji „Vikipedijos“ enciklopedija. Prie jos rašymo gali prisidėti bet kas, ypač didelę gyvenimo patirtį sukaupę senjorai. Patys įvairiausi „Vikipedijos“ autoriai dalinasi savo žiniomis, todėl ten galima rasti informacijos beveik visais rūpimais klausimais. Tiesa, nereikėtų beatodairiškai pasitikėti Interneto šaltiniais, nors „Vikipedijos“ tobulinimu užsiima tikrai daug žmonių.

Laisvoji Vikipedijos enciklopedija

Be enciklopedijų, dažnai dar prireikia žvilgtelėti į žodynus, kad patikslintume sąvokų reikšmes ar išsiaiškintume kokį terminą. Naudingas tarptautinių žodžių žodynas, aiškinamasis lietuvių kalbos žodynas. Kompiuterinių terminų žodynas padės susigaudyti kompiuterijoje.

Smalsu kartais pavartyti ir mokslo populiarinimo svetaines. Portale „Mokslas plius“ rasite nuorodų į kelis įdomius projektus. O jei kartais patys sugalvosite išmokti šio bei to naujo ar pamokyti kitus, aplankykite „Laisvojo universiteto“ svetainę. Ši lankytojų kuriama ir keičiama svetainė pristato ganėtinai naują Lietuvoje dalyką – neformalų mokymą(si). Kursų sąrašą ir turinį lemia pačių kursų dalyvių pageidavimai. Dažniausiai, tai vienkartiniai teminiai seminarai, vykstantys gyvai Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje ir kitur. Jei Jūsų mieste paskaitos nevyksta – ne bėda! Galima jų medžiagą rasti Internete.

Kita gerai senjorams žinoma neformalaus mokymosi iniciatyva – „Trečiojo amžiaus universitetas“, arba TAU. Skirtingai nei „Laisvasis universitetas“, TAU sukurtas specialiai senjorams ir orientuotas į jų poreikius bei pomėgius. Kadangi tai savanoriška, laisvai organizuojama, decentralizuota veikla, nelengva susekti, kur ir kada vyksta TAU kursai. Deja, jau kurį laiką neveikia bendra „Trečiojo amžiaus universiteto“ svetainė, todėl šios įstaigos naujienų reikia ieškoti informaciniuose portaluose. Kartais apie TAU parašo „XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms „Sidabrinė gija“. Kauno apskrities gyventojai apie kursus informuojami Kauno apskrities viršininko administracijos svetainėje. Apskritai, jei Jus domina studijos TAU, paieškokite informacijos savo apskrities, miesto ar seniūnijos tinklalapiuose, kreipkitės į artimiausias mokslo bei švietimo įstaigas (dažniausiai jose ir organizuojami TAU užsiėmimai).

Tiems senjorams, kurie dar negirdėjo apie „Trečiojo amžiaus universitetą“, galiu tik pridurti, kad Lietuvoje jis veikia nuo 1995 metų. Jo padalinių yra ne tik Vilniuje (Žygimantų g. 9, 8 5 2628020) ar Kaune (Purienų g. 2, 8 37 313940, 8 37 722712), bet net ir tolimame Visagine (Parko g. 14, 8 386 34476). Studijuoti priimami visi senjorai – nėra nei stojamųjų, nei baigiamųjų egzaminų. Aišku, baigimo pažymėjimas irgi simbolinis. Bet juk svarbiausia dalyvauti ir išmokti! O išmokti galima įvairiausių dalykų – viskas priklauso nuo studijuojančių. Kaune, pavyzdžiui, šiais mokslo metais veikia TAU Teologijos, Teisės, Sveikos gyvensenos, Teatro ir muzikos, Europos studijų, Informatikos, Istorijos fakultetai. Mokytis TAU dažniausiai galima nemokamai arba sumokėjus simbolinį nario mokestį, nors būna ir išimčių.

Įvairiausius kursus senjorams organizuoja (arba bent jau gali patarti, kur kreiptis) ir šios organizacijos: Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ (A. Goštauto g. 5/2, Vilnius, 8 5 2125023), Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija (J. Basanavičiaus g. 29A, Vilnius, 8 5 2151765), Pagyvenusios moters veiklos centras (A. Juozapavičiaus pr. 77, Kaunas, 8 37 342495).

Bet grįžkime prie nuotolinio mokymosi Internetu. Ponia Edita jau rekomendavo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtus kompiuterinio raštingumo kursus. Interneto pradmenų nuotolinio mokymo programa gali būti visai naudinga senjorams – tik nepamirškite užsiregistruoti!

Dar daugiau kursų rengia aljansas „Langas į ateitį“. Tikriausiai girdėjote apie jį, o gal net spėjote sudalyvauti porą metų jo rengtuose nemokamuose kompiuterinio raštingumo kursuose? Šiais metais aljansas organizuoja nuotolinius kursus Internetu. Dar galite spėti užsiregistruoti į kovo 16 dieną prasidėsiančius užsiėmimus.

Beje, „Langas į ateitį“ ne tik užsiima mokymais, bet ir steigia viešuosius Interneto prieigos taškus, kad tiek didžiuosiuose miestuose, tiek kaimuose būtų galima laisvai prisijungti prie tinklo. Šio projekto svetainėje taip pat nuolat informuojama apie naujus kursus. Skirsnyje „Mokymasis“ rasite mokomosios medžiagos bei nuorodų į naudingus resursus. Skirsnyje „E. Paslaugos“ saugomos svarbesnės nuorodos į Internetu teikiamų paslaugų svetaines. Lietuviškoms nuorodoms skirta ir nuo pagrindinės svetainės atskilusi „Nuorodų kraitė“.

Mokomieji Nacionalinės Mažvydo bibliotekos filmukai

Nors geriausia nuorodų kraitė yra Jus pažįstantis žmogus. Jei Jūsų artimieji nedraugauja su kompiuteriais, tai patarti, kokioje Interneto svetainėje verta apsilankyti, gali ir pažįstamas bibliotekininkas. Dabar bibliotekos sparčiai skaitmenizuojasi, jose galima nemokamai naudotis Internetu, o didesnėse dar ir būna darbuotojų, specialiai užsiimančių mokymu bei konsultavimu Interneto klausimais. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos komanda sukūrė ir Internete patalpino nemažai mokomųjų filmukų, kuriuose pasakojama, kaip naudotis šiuolaikiniais Interneto resursais.

Aišku, kitą kartą reikalingesni ne kursai dominančia tema, o tiesiog geras medžiagos rinkinys – mokytis senjorai moka ir patys! Tokių rinkinių surasti galima begalę – pagal Jūsų pomėgius. Galiu nebent tarti, kad senjorams aktualūs teisiniai klausimai. Jei tokie kyla, apsilankykite Lietuvos Respublikos Seimo svetainės teisės aktų bazėje. O gal atvirkščiai – norite išmokti ko nors iš pirmo žvilgsnio visai nepraktiško? Pavyzdžiui, esperanto kalbos? Ir bendražygių, ir vadovėlių rasite „lernu“ portale. Kitko ieškokite patys!

 

Tiek šiam kartui nuobodaus teksto. O gal Jus labiau vilioja vaizdo ir garso įrašai? Apie juos tęsinyje

Visos nuorodos patikrintos ir veikė 2009-03-10, išskyrus http://www.3au.lt.

 

Komentarai

Atsakymas į “Lietuviškos svetainės kiekvienam (2)”: 21

  1. […] 1. DRAUGAUKI.ME REGISTRACIJA 2. LIETUVIŠKOS SVETAINĖS KIEKVIENAM (2) 3. GYDYMAS AKMENĖLIAIS 4. NAUJAS „OMNITEL” PLANAS „ASMENINIS” 5. LIETUVOS PREZIDENTO RINKIMAI […]

  2. Aistė avataras

    Šiandien radau pranešimą apie Socialinių inovacijų fondo rengiamus kursus. Tiesa, tautinėms mažumoms. Rodos, kursai jau prasidėjo, bet gal priimtų norinčius?

    Socialinių inovacijų fondas kviečia tautinių mažumų bendruomenių narius pasinaudoti galimybe nemokamai išmokti dirbti kompiuteriu bei atvykti į kompiuterinio raštingumo kursus. Kursų trukmė: 20 akademinių valandų. Kursų pradžia: 2009 m. kovo 16 d. 17.00 val. Socialinių inovacijų fondo patalpose (Savanorių pr. 1, III aukštas, Kaunas). Dėstytoja kalba lietuvių bei rusų kalbomis.

    Būtina išankstinė registracija tel. 206575, 208331.

  3. Gintautas avataras

    Ačiū, Danute ! Panagrinėsiu būtinai.

  4. danguole avataras
    danguole

    Danutė čia kaip žiburiukas, rodo kelią į tokius įdomius puslapius:) Ačiū!!!

  5. Danute avataras

    pamėginkite:

    http://www.sala.lt/ – įvairiausių temų RSS

    http://www.ltv.lt/ – lietuviškų tinklalapių vitrina

  6. Danute avataras

    ačiū už patarimus, net galva apsisuko! čia maždaug: neturėjau vargo, nusipirkau kamerą :DDD
    bet teks kažkaip išbandyti visus varijantus…

  7. Aistė avataras

    Gintautai, na matote, rašiau rašiau, o svarbiausios priežasties nepaminėjau. Atrodė taip savaime suprantama, kad net išlėkė iš galvos :)

    Aišku, kur yra galimybė rašyti ar komentuoti, reikia saugotis reklaminių robotų-šiukšlintojų! Brukalai (spam), kurie atkeliauja el. paštu, lygiai taip pat keliauja į komentarus. Dažnai net registracija nepadeda – papildomai įvedami patvirtinimo laukeliai su skaičiais ar žodžiais, kuriuos reikia įvesti tam, kad būtų galima atskirti žmones nuo tokių robotų.

    Nors mūsų kurso svetainėje registruotis vis tiek nereikia (brukalai išgaudomi filtrų), bet šššš! Kad neišgirstų reklaminiai robotai.

  8. Aistė avataras

    Danute, Gintautas šiuo klausimu tikrai gali daugiau patarti :) Klausykite jo.

    Tegaliu pridurti dėl .avi formato ir konvertavimo. Konvertavimas savaime nėra blogis. avi – tai konteineris, saugantis vaizdo ir garso informaciją. Vaizdo kokybė priklausys ne nuo šio konteinerio, o nuo to, kokį kodeką parinksite, kokį iformacijos glaudinimo būdą naudosite. Eksperimentuokite, ir rasite kompromisą.

  9. Gintautas avataras

    Danute, kadangi mes dirbam šiek tiek su video ruošdami reportažus, galiu pasakyti, kad su DVD iš tiesų yra daugiausia problemų. Šis formatas daugiausia skirtas žiūrėti iš kart grotuvu ar pačia kamera. Redaguoti gana sudėtinga ir reikia išmanyti nemažai dalykų.

    Pirmiausia turite susirasti kokia nors nemokama DVD ripper programa. Rip – reiskia kaip „nuskaitantis”, t.y. perkeliantis i kompiuteri. Toliau paprasciausias budas „nuripinta” medziaga kelti i nemokama Windows movie maker.

  10. Gintautas avataras

    Ačiū Aistei, kad paaiškino, kam reikalinga registracija. Mums opiausias yra trečiasis punktas. Trumpai: kuomet neturėjom registracijos ir kitų apsaugos priemonių per dieną sulaukdavom iki 500 reklaminių tekstų ir kitokių šiukšlių, kurios galėjo papulti į komentarus. Įsivaizduokit kaip atrodo tokiu atveju svetainė. Nerastumėt tarp tokio kiekio šiukšlių savo komentaro. :)

  11. Gintautas avataras

    Sveiki, brangieji,

    sudėtinga diena buvo. Atsiprašau už neatsakytus el. laiškus, kurių visa krūva susikaupė. Ryt iš ryto pažadu prisėsti ir visiems atsakyti. :)

  12. Danute avataras

    Aiste, ačiū už sugaištą laiką :)
    nesu ir aš profesionalė, tik mėgėja, na, gal su stažu šiokiu tokiu…o šiaip turiu rūpestėlį su ta savo kamera, kad ją kur! mat ji filmuoja tiesiai į DVD, o Windows Movie Maker priima tik .avi formatą, reiškia reikia konvertuoti, o tai jau iš karto menkina kokybę, žinoma, galima iš karto žiūrėti tą DVD bet kokiu imtuvu ar kompiuteriu, bet tuomet filmas bus su visom šiukšlėm, t.y. ir įvairiausi fokusavimo defektai, ir kadrai neparankūs, gal apšvietimas ar pats vaizdas nereikalingas ir t.t., dėl to ir norisi iškarpyti, kažkokių ypatingų funkcijų ir nereikia :) pabandysiu parsisiųsti visas pasiūlytas programas, išbandysiu, bus matyt :)

  13. Aistė avataras

    Danute, aš nesu didelė fotografijos, juolab filmavimo mėgėja ir patirties šioje srityje turiu nedaug. Girdėjau, kad Windows sistema atkeliauja su video medžiagos redagavimo programa. Tai Windows Movie Maker. Pasirodė ji dar 2000, bet tik dabar tapo pakankamai patogi. Pažįstami ja labai džiaugėsi. Jei nepakanka Movie Maker galimybių, galima paieškoti gudresnių programų. KTU studentams siūlo Sony Vegas – mat juo paprasta pradėti naudotis. Tačiau tai brangi komercinė programa. Galingą programą siūlo ir Adobe, bet irgi už didelius pinigus.

    Iš nemokamų programų, nemažai galimbių turi Virtual Dub. Aš ja anksčiau ir naudojausi. Bet aišku, tiekos funkcijų, kiek Premiere ar Vegas nerasite. Klausimas – kiek galimybių Jums reikia? O gal pakaks? Nemokama yra ir visai paprastutė karpymo bei perkodavimo programa Avidemux. Viena iš galigesnių nemokamų programų – Cinelerra, bet iki šiol ji veikė tik Linux ir Mac sistemose.

    Jei norite pati paieškoti tinkamiausios programos, galite pradėti nuo šio sąrašo: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_video_editing_software bei programų palyginimo: http://en.wikipedia.org/wiki/Comparison_of_video_editing_software

    Sėkmės!

  14. Aistė avataras

    Sveiki,

    Man irgi įkyri ta registracija. Bet ką daryti? Nežinau, kodėl visur jos reikalaujama. Galiu tik spėti, kad:
    1) renkant statistiką apie vartotojus. Danutės paminėtas IP, aišku, visada „matomas” paslaugos teikėjui (kaip kitaip Jums persiųs svetainės turinį?), bet jis nedaug pasako apie realų lankytojų skaičių. Ne visi turi savo „išorinį” pastovų IP adresą. O jei net turi, tai iš to paties kompiuterio gali jungtis skirtingi žmonės. O jei net ir vienas žmogus, tai neaiškus nei jo amžius, nei lytis, nei pomėgiai;
    2) optimizuojant reklamą pagal surinktus registracijos duomenis. Taip pat ir paties tinklalapio reklamą – pavyzdžiui, Frype siunčia priminimus, kad seniai nesilankėte;
    3) saugantis nuo chuliganų ir vandalų. Registracijos dažniausiai reikalaujama ten, kur galima rašyti komentarus. Atsitiktinis lankytojas, norėdamas parašyti, kad visi kvailiai, nesiregistruos. Registracija didina atsakomybės jausmą;
    4) ribojant paslaugos vartotojų skaičių. Pavyzdžiui, daugelyje rinkmenų dalinimosi sistemų registracija uždaroma, kai esamų vartotojų skaičius ir aktyvumas išauga taip, kad sunku juos visus aptarnauti;
    5) žaidžiant psichologinius žaidimus: jei registracija tik pagal pakvietimus, tai išauga skaičius norinčių tapti paslaugos vartotojais. Norisi to elitinio daikto;
    6) ir dar dėl daugelio priežasčių.

    Almyra, jei sunku prisiminti prisijungimo duomenis, tai tose svetainėse, kurios nėra tokios svarbios Jums, naudokite tuos pačius vardus ir slaptažodžius. Na, nesaugu, bet koks skirtumas? Blogiausiu atveju, parašysite administratoriui.

  15. Danute avataras

    Aistei ačiū už didelį darbą ir kantrybę :)
    turiu prašymą: remdamasi savo patirtimi kokią galėtumėt rekomenduoti programėlę filmuotų kadrų apdorojimui iš skaitmeninės kameros, turiu galvoje skaitmeninių failų karpymą, perkėlimą, sujungimą, atskyrimą, efektų naudojimą ir pan, ačiū :)

  16. Almyra avataras
    Almyra

    Man taip pat patiktų, kad galėtumėm lankytis įvairiose svetainėse, o prisiregistruoti nereiktų. Juk ir taip turime daug ką atsiminti: banko kortelės PIN kodą, telefono, emailo kodus. Galėtų viskas būti paprasčiau.
    P.S. gerai, kad Patricija mums patarė, kaip atsiminti skaitmenis pasitelkus vaizduotę. :)

  17. Danute avataras

    kažin kodėl visose svetainėse prašoma užsiregistruoti? juk sistema pati iššifruoja lankytoją: kad ir į eLibrary užėjus, iškart „jūsų IP…” prieš akis :( ar tik IE viską išduoda?

  18. Joana avataras
    Joana

    Mokslinėje bibliotekoje bunu tankiai, man ji patinka.Dabar kaip tik skaitau dr. Algimanto Liekio ,,Sąmokslo teoriją”.
    Aistei ačiū už suteikiamas žinias.

  19. Aistė avataras

    Virusai gyvena kitose vietose :)

  20. Patricija avataras
    Patricija

    Jau buvau įlindus į mokslinę biblioteką, kažin virusų neprisigaudysiu? Ačiū Aistei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.