AR MES MATOMI?

Anądien artimų žmonių būrelyje nagrinėjome lietuvių nacionalinius bruožus, išskiriančius mus pasaulio tautų kolorite. Pasiūlymų būta įvairių – cepelinai, balta mišrainė, Sabonis, krepšinis, darbštumas, pavydas, nusikalstamumas…sąrašas išties galėtų būti netrumpas. Tačiau, geriau įsigilinus paaiškėja, kad vos ne visi patiekalai yra pasisavinti iš kitų tautų, gal tik žemaitiškas kastinys galėtų pretenduoti į autorines teises, nes neteko girdėti, kad kas nors pasaulyje dar mokėtų jį pagaminti.

img-084Iš tiesų krepšinis Lietuvoje – tarsi antra religija, bet, kai išgirsti užkulisinius verpetus ir aistras, nejučia atrandi naują nacionalinį bruožą – pavydą. Tikrai, šito iš mūsų tautos neatimsi, jau gilioje senovėje brolis prieš brolį su dalgiu ėjo dėl žemės pėdos. Negali būti, kad tu daugiau už mane turi, o jau neduokdie, kokioj loterijoj išlošti! Net nebūtinai milijoną. Patys artimiausieji nustos giminiuotis, dalis draugų nebesisveikins. Žinoma, atsiras ir tokių, kurie įrodys, turintys bendro kraujo su tavimi ir kuriuos nuo šiol tu privalėsi remti.

Dar lietuviai labai mėgsta viens kitą ėsti. Visai kaip kanibalai kokie! Jei jau kuris turi nuosavą baltą nuomonę, būtinai priešpastatoma juoda ir vargas tam, kuris su ja nesutinka. Pabandyk ginčytis, jei sveikatos perteklius… Jau sykį kas įsikirto, kad tas politikas yra labai blogas arba labai geras, tai neišmuši. Ir jokie argumentai nepadės. O rezultatus matome visi kaip ant delno. Savu pripažįstamas tas, kuris „pavaro ant valdžios“ ir gražiai pašneka. Bėda, kad įsėdus į šiltą vietą, kai kuriuos amnezija ištinka – gal tai irgi jau tampa nacionaliniu bruožu?

Arba nuomonė apie emigraciją ir emigravusius giminaičius, draugus bei pažįstamus. Vieni juos laiko vos ne šventaisiais, gelbstinčiais Lietuvoje likusias šeimas nuo skurdo ir bado, kiti ir toliau laikosi nuomonės, kad išvažiuodami jie sudarė palankesnes gyvenimo ir uždarbio sąlygas čia likusiems „lūzeriams“. Netolerancija ir nemeilė tautiečiui, palikusiam tėvynę, skaudžiu akmeniu trenkia.

Labiau už cepelinus lietuviai mėgsta komplimentus. Gana kažkuriam pasakyti, kad ne jis kaltas, o kažkas tolimas ir nematomas, tapsi geriausiu draugu, nors ir laikinu. Dar labai lietuvių garbinami horoskopai, ypač jei dvi dienas iš eilės įvykių seka sutapo su prognozėmis, gyvenimas iš karto prašviesėja, jokios krizės nebaisios, tas horoskopas, horoskopo sudarytojas, laikraštis, atspausdinęs horoskopą etc. bus patys geriausi ir patikimiausi pasaulyje!

Lietuviai yra labai darbštūs, tą patvirtina bet kurios valstybės darbdaviai, be galo kantrūs ir nuolankūs, kitaip nebūtume atsidūrę „tautų brolijoj“, labai draugiški ir imlūs, nes su kitų tautų atstovais sugeba apsikeisti turimais nacionaliniais bruožais, beje, ne visada pačiais geriausiais.

Pabaigai senas, bet nesenstantis anekdotas: japonai išrado robotą, kuris gaudo vagis. Išbandžius robotą Japonijoje, per 5 minutes pagauta 100 vagių, JAV per 5 minutes pagauta 200 vagių, Lietuvoje per 5 minutes pavogė patį robotą.

Hmmm…taip!…

Smagu, kad nepastebim to, kas mūsų neliečia. Tai prailgina gyvenimą.

Smagu žinot, kad mes ne visi iki ausų prikimšti nacionalinių bruožų.

Danutė

Prisijunkite prie diskusijos

Komentarų: 30

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

  1. Danute,Jūs teisi, dviejų vienodų žmonių nėra. Jau vien svetainės pavadinimas „draugaukime“ parodo ko joje galima tykėtis.Paprasčiausiai Svaja ne į tą svetainę pateko.

  2. Mūsų krašte visuomet pernelyg mažai pastebima tai kas gero, bet mes labai mokame save plakti už tai kas bloga. Man atrodo, visur žmonės yra tiesiog žmonės, bet kitur jie tiesiog moka to nesureikšminti, o mes nuolat save plakame. Ir padarome pagrindiniais tautos bruožais :)Kažkurią dieną paėmiau į rankas dienraštį, kurio pirmuose penkiuose puslapiuose tebuvo viena “gera“ naujiena – Asta Valentaitė grįžta pas savo Laimutį – ir ta tik reklamoje…

  3. Svaja,šioje svetainėje galima rasti straipsnių įvariomis temomis,o diskutuoti nebūtina.Būtų įdomu,kodėl ir kas jums čia nepatinka.Gal jus dar nesate senjore?

  4. O Adrijonas- tikras šmaikštuolis:) Smagu girdėt ir vyrų nuomonę, tik kad čia labai mažai jų lankosi. Romas dar retsykiais užsuka, nepamiršta mūsų

  5. Teisingas Romo pastebėjimas- kokie argumentai tokiai Svajos nuomonei, taip ir neaišku…

  6. Man visiškai nesijautė, kad Ada serganti. Ji tokia gyvybinga, energinga, linksma ir jaunatviška. Tikrai šauni Ada. Linkiu Adai čiupti tą Parkinsoną už kupros ir vyti lauk ir pasijuokti jam iš paskos.

  7. Kadangi cia dominuoja moterys(ir forume)-isiterpsiu.Svaja,kodel nenorite parasyti savo samprotavimu?

  8. Ačiū, Patricija, malonu girdėt, o kad juokas- dopingas, pilnai pritariu. Juk linksmesni žmonės sveiksta greičiau ir gal, net mažiau serga. Tik va bėda, kad šiais laikais daugiau niurgzlių, piktų, nepatenkintų žmonių, o del to, sakyčiau kalta ir mūsų valdžia, gadinanti žmonėms gyvenimus. Juk, jeigu žmogui reik galvot kaip išgyvent, tai nelabai juokas beims, nors ir koks optimistas žmogus bebūtų

  9. Juokas. Štai Ados energijos paslaptis! Aš vis galvodavau, kaip ji suranda ištvermės vadovauti Parkinsono draugijai, pati sirgdama.
    Juk juokas natūraliausias narkotikas- jis žmogų sukrečia ligi sielos gelmių. Tai reiškia, kad nėra organizme tokios ląstelės, kur šis „narkotikas“ neprasiskvebtų, pripildydamas žmogų dopingo. O siela, tai yra kažkas daugiau negu kūnas, bet ir ją juokas pasiekia.Ada pilna išminties, tą pastebėjo neseniai į mūs būrį įsiliejusi Danguolė. Priimkite tai ne kaip pagyrą. Aš ir jūsų pasiilgstu, kai kelioms dienoms pradingstate.

  10. kažin kodėl mes taip atkakliai nenorim matyti to, į ką jau seniai pirštu rodoma?

    bet yra ir šviesioji sprendimo pusė: bendraminčiai – tai visai nereiškia pritariamai galva palinksėti, tai gali būti noras ir argumentai pasiginčyti :)

  11. Smagu, kad pagaliau po kelionių, sugrįžo Ada:) paskaitau jos atsiliepimus ir gyvenimas daug gražesnis atrodo:))

  12. Tikrai Jūs SVAJA teisi.
    Na turim pripažinti savo trūkumus. Svarbu, kad nebijome pripažinti ir mokomės iš klaidų. Paprasčiausiai, neblogai pažinodami vienas kitą, kartais užsimirštame kur susitikome. Tikrai šioje temoje juokeliams ne vieta. Atsiprašau, jei sugadinau Jums nuotaiką.

  13. Perskaičiau Danutės samprotavmus apie lietuvių tautos ypatumus bei kitų ponų komentarus apie tai, supratau, kad čia negalėčiau susirasti bendraminčių.

  14. Jau ko jis vargšas nematęs… ir badytas, ir daužytas, ir prakeiktas… Nu nepadeda. Bet aš nepasiduodu, toliau tęsiu tyrinėjimą, gal kada kokį mokslinį darbą parašysiu… Cha, cha… Šiuo metu skelbiu tokią išvadą – man didžiausias poveikis, kai galiu juoktis, iki ašarų… kas atsitiko ir po Patricijos komentaro. Ko gero neužilg išsiversiu terbas ir žiūrėsiu kokių nuotraukų fotike parsivežiau…

  15. Ada, kai jau atsigausite po kelionių, pailsėsite, tai kurioj nors temoj papasakosite savo įspūdžius iš Vilniaus, o tai keliose vietose suintrigavot ir palikot nežinioj… :)

  16. Tema beribė.
    Nepamenu kas man atsiuntė skaidrę, nežinau kieno panaudotos eilės, tačiau dažnai atsiverčiu ją ir perskaitau…gabalėlis jums…
    „O žmonės jie yra ir bus, kokie yra…
    Kokiais jiems būt patinka ir kokie jie gimę…
    Su savo norais, savo atradimais, savo paklydimais…
    Savais keliais, savais dievais ir savo supratimais…
    Kiekvienas toks kitoks, nepaprastas, nepanašus…
    Todėl gražus…“

    Kad pamatytume gėrį gal reikia ir blogio. Aš nežinau… bet norėčiau visiems palinkėti susitikimų, panašių į vakarykštį susitikimą su Janina…

    Jūs neapsirikote – su Janina iš http://www.draugauki.me

  17. Mes silpni ir žiaurūs, galingi, bet atlaidūs, kietaširdžiai ir nuolankūs, žinantis, ko esame verti, ir kovojantys už save, – tai toks yra lietuvis, kurio nepavergė nė viena valdžia. Jo dvasia kietesnė už titnagą, lankstesnė už žolę, jis ir mirštantis ir prisikeliantis.
    – Abejingumas ir pasyvumas – štai kur didžiausia lietuvio bėda.
    PETRAS ŠATKUS, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos garbės narys.

  18. Taip, smagu, kad ne visi lietuviai jau tokie „kanibalai“. Juk tikrai yra labai daug gerų žmonių, tik jie mažiau matomi, tyliai daro savo gerus darbus. Per GERUMO DIENOS koncertą aš buvau sužavėta, kad vėžiu sergantiesiems buvo suaukota daugiau pinigų, nei ankstesniais metais.Ką tai sako? Gal, sakau, sunkmetis išgydys žmonių abejingumą? Nustosim skubėt, atsigręšim daugiau vienas į kitą, kitaip tariant, tapsim geresniais. Ko visiems labai ir linkiu!!!

  19. Laba, įdomi tema, Danute. Man visuomet įdomūs psichologiniai aspektai, kuomet perpratęs žmogų žinai kaip su juo bendrauti. Jūs vienoje vietoje rašėte „Gana kažkuriam pasakyti, kad ne jis kaltas, o kažkas tolimas ir nematomas, tapsi geriausiu draugu, nors ir laikinu.“ Iš ties ne tokie kieti ir tie lietuviai. Galima ir juos pergudrauti. Ir rasti „bendrą kalbą“. Būtų įdomu jeigu panagrinėtume daugiau būdų, kaip lietuvį paversti geru draugu.

  20. Lietuvoj kuo daugiau meluoji, tuo daugiau tavęs klauso, nors ir žino, kad tu meluoji. Melas yra gražu, o teisybė plika be jokio pagražinimo elementų, todėl ir nepopuliari.