Vakar į savo elektroninį paštą gavau laišką. Daug ir įvairių laiškų kasdien praeina prieš akis, vienus įvertinu kaip darbinius ir pasistengiu kuo greičiau atsikratyti, kitus skaitydama nusišypsau, nes jie primena ką nors malonaus, o šitas privertė susimąstyti. Laiškas labai ilgas, labai įdomus, iliustruotas spalvingomis nuotraukomis…pasistengsiu glaustai papasakoti jo turinį.
Gyvenime nieko nėra be priežasties… Įsivaizduokite – vieną dieną pabundame ir randame šalia lovos dovaną – gražiai supakuotą dėžutę, perrištą spalvotais kaspinėliais. Iš karto puolame atidaryti, suplėšome popierių, nes labai įdomu: kas gi viduje?! O gal ten visiškai nereikalingas daiktas, kuris mums visai netiks ir nepatiks… Žinoma, ilgus metus stumdysime tą dovaną, dėliosime iš vietos į vietą arba iškart perdovanosime kažkam kitam ir pamiršime apie jos egzistavimą visam laikui.
Tačiau jei sekantį rytą ir vėl rastume padėtą naują dovaną? Vėl smalsiai apžiūrinėtume, skubiai atidarytume, vedami minties, kad tai kažkas gražaus, gal smulkmena, bet labai praturtinanti mūsų gyvenimą. Kažkas iš labai toli, iš nostalgija dvelkiančios praeities, seniai galvojome apie tai. Gal verta buvo paskubėti?
O gal tai paprasta kvapni gėlytė, nes kažkas žino, kad būtent tai mėgstame…Žinoma nustebsime ir ilgai galvosime, kaip kažkas galėjo žinoti, kas mums tikrai patinka ar reikalinga… Kas mus prisiminė…
Kai dovana atsiranda kiekvieną dieną, pradedame jos nebesureikšminti, nebeįsiminti, tiesiog net nebepastebėti…
Kasdien, kai pabundame, gauname naują dovaną, atsiųstą kiekvienam iš mūsų. Tai – nauja diena, kurią galime nugyventi patys taip, kaip tik norime!
Kartais tai diena, kupina liūdesio, nusivylimo, ašarų, kad negalima kažko pakeisti pagal kiekvieno norą, atitaisyti kvailų klaidų, sugrąžinti nelaiku ir nevietoj išsprūdusio pikto žodžio, blogo poelgio. Tačiau kita diena atsiunčiama džiaugsminga, pilna gerų naujienų, laimėjimų, malonių ir gal netikėtų staigmenų…
Svarbiausia tai, kad kiekvieną dieną, kol miegame, mums su didžiule meile supakuojama nauja dovanėlė. Auštančiam rytui! Nesvarbu, kokia ji, bet pateikiama gražiai supakuota. Ir tik nuo kiekvieno – tavęs, manęs, mūsų visų – nusiteikimo priklausys, kaip ji šį rytą bus išpakuota, kaip mes ją priimsime, kokia ji šiandieną mums reikalingesnė.
Ne visada yra tai, ko laukiame ar norime…Tačiau visada, kasdien ir kasdien, mums siunčiama tai, kas geriausia, kas reikalingiausia ir tai, ko esame verti.
Išpakuokime savo DOVANĄ kasdien. Iš pradžių padėkokime tam, kas ją siunčia, nesvarbu ką rasime paketo viduje. Jeigu negavome šiandien to, ko laukėme, tikėkimės ir laukime rytoj… Rytojaus rytą sutikime su dar didesne meile, viltimis ir svajonėmis, nes bet kuriuo metu tai, kartu su siuntėjo planais, mums bus pasiūlyta kaip dienos dovana.
Mums duodama ne tai, ko mes norim, bet tai, kas mums reikalingiausia. Džiaukimės šia dovana kiekvieną dieną! Pasistenkime, kad ši diena spinduliuotų aplinkui taika, meile ir supratimu kiek daug dar visko turėsime išmokti ir padaryti! Tik tada suprasim laiko vertę ir įprasminsim save užsimotuose darbuose.
Linkiu visiems sėkmingos dienos ir gerų būsimųjų dovanų!
Danutė
Parašykite komentarą