Žinoma daug ir įvairių kvėpavimo metodikų, kartais sunku susigaudyti, kas tinka konkrečiam žmogui, o kas kenkia. Aš naudoju kartais raudulingą kvėpavimą, kartais endogeninį. Šie metodai vienas kitą papildo, bet tarp jų yra ir panašumų, ir esminių skirtumų. Tiesa, prieš tai esu išbandžiusi nemažai kitų kvėpavimo būdų, kol atsirinkau sau tinkamą.
Raudulingo kvėpavimo pradininkas yra Jurijus Vilūnas, S.Peterburgo Universiteto istorijos mokslų dėstytojas, profesorius. Jo seneliai buvo ištremti iš Lietuvos į Uralą. Po atgimimo J.Vilūnas lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas, teko susitikti, tikrai mielas žmogus, deja, lietuviškai jis nekalba, moka tik kelias frazes. Jurijus nuo mažens buvo prastos sveikatos ir ją bandė gerinti vadovaudamasis Amosovo rekomendacijomis – kuo daugiau sportuoti ir judėti. Deja, artėjant 40-mečiui jis visiškai nebeturėjo jėgų, nežiūrint į tai, kad jis intensyviai sportavo, ir dar susirgo diabetu.
Kartą norėdamas mankštintis jis tiesiog nebesugebėjo pakelti rankų ir iš nevilties ėmė raudoti. Išsiverkęs pastebėjo, kad jam atsirado jėgų. J.Vilūnas, kaip mokslininkas, susidomėjo šiuo reiškiniu ir virš 20 metų jį tyrinėjo. Jį sudomino, kodėl streso metu šunys, vilkai staugia, vaikai verkia… J.Vilūnas nustatė, kad verkimo metu yra kitoks kvėpavimas, kurį jis ištobulino ir pavadino raudulingu kvėpavimu. Pagal J.Vilūną, šis kvėpavimas atstoja sportavimą ir ypač tinka nejudantiems žmonėms ir segantiems diabetu. J. Vilūnas parašė keletą knygų, kurių viena yra išversta į lietuvių kalbą, tai „Raudulingas kvėpavimas”.
Kuo man pasitarnavo raudulingas kvėpavimas? Svarbiausia, kad jis yra pirmoji pagalba smegenims ir kraujagyslėms – pašalina spazmus ir atstato, normalizuoja kraujotaką. Mat, vaikystėje karvė ragu man buvo sužalojusi kaktą, vėliau ten išsivystė meningioma – nepiktybinis auglys, bet aš apie tai ilgai nieko nežinojau. Praėjus kuriam laikui man ėmė svaigti galva, nuo staigaus judesio kartais aptemdavo sąmonė. Medikai nieko netyrė. Vėliau, man pabadavus 3 kartus po 21 dieną, sveikatos būklė šiek tiek pagerėjo, ir aš, pasiklaususi mūsų „specialistų” apie sausą badavimą, ryžausi jį išbandyti.
Antrą sauso badavimo dieną aš nualpau, ir nuo tada prasidėjo mano kančios – bijojau išeiti iš namų, nes dėl nesuprantamų man priežasčių pradėdavo svaigti galva iki nukritimo ir vėmimo. Tik vėliau aš perskaičiau amerikiečių literatūroje, kad sausas badavimas iššaukia galvos smegenų aterosklerozę. Matomai, man dėl deguonies stygiaus suaktyvėjo ir auglys. Mano laimei, štai tada aš ir atradau, ir pamilau raudulingą kvėpavimą. Jeigu aš suspėdavau bent porą kartų raudulingai iškvėpti, net ir prasidėjus pykinimo spazmams, visas blogumas iš karto dingdavo.
Ir dar man buvo sąnarių problemos – ryte pabudus nejausdavau rankų pirštų, būdavo užtirpę. Joks masažas nepadėdavo, bet užtekdavo kelis kartus raudulingai pakvėpuoti, ir grįždavo pirštams jautrumas. Ilgai aš draugavau su raudulingu kvėpavimu, kol atradau želmenų sultis, kurios per du metus man ištirpdė auglį smegenyse. Priminsiu, kad želmenų sultys tirpdo auglius grįžtamai, t.y. užsiteršus organizmui , jie vėl ima augti. Taip nutiko ir man. Vieną vasarą aš pastoviai nuodijausi gamtinėmis dujomis, nes balionas truputį jas praleido. Ir vėl man sugrįžo buvusios sveikatos problemos. Teko vėl prisiminti savo gerą draugą – raudulingą kvėpavimą. Bet, atlikusi tyrimus, aš jau žinojau kelią į sveikatą – 10 dienų aš maitinausi tik koncentruotomis želmenų sultimis Green Magma ir vandeniu. Visi nemalonumai baigėsi. Atlikti tyrimai parodė, kad auglio nebeliko, todėl dabar man aktualesnis kitas – endogeninis kvėpavimas. Manau, įtikinau raudulingo kvėpavimo nauda.
Raudulingą kvėpavimą sudaro trys fazės.
1- ji fazė – tai labai trumpas,staigus ir negilus įkvėpimas, lyg išsigandus nustebti arba plaukiant po vandeniu trumpam iškišus galvą įkvėpti. Įkvepiamas oras turi siekti tik iki krūtinės pradžios ir jokiu būdu nepakelti pečių.
2 – ji fazė. Labai lėtas iškvėpimas, primenantis žvakės užpūtimą, būtinai su atkištomis į priekį ir susuktomis į vamzdelį lūpomis tariant garsą cho-o-o-…. arba fū-ū-ū-… . Galima garsą tik imituoti lūpomis iškvepiant.
3 – ji fazė. Pauzė. Rekomenduojama 2-3 sek. sučiaupti lūpas. Galima mintimis sakyti „raz mašina, dva mašina” arba lietuviškai 21, 22. Toliau kartojama iš pradžių. Kvėpuojant ilgiau iškvėpimo fazė sutrumpėja ir susilygina su įkvėpimo laiku. Tada galima pakeisti padėtį, pajudėti arba pakeisti garsą – ir vėl kvėpuosis.
Kava slopina raudulingą kvėpavimą porai valandų – tai įrodo kavos žalą smegenims. Dar galima 2-je fazėje tarti garsą f-f-f -f-…… pro sučiauptas ir į šonus patrauktas lūpas, bet su šiuo garsu reikia būti atsargiems – gali staigiai nukristi kraujospūdis. Pradžioje geriausia treniruotis prieš veidrodį, kad matytųsi teisinga lūpų padėtis. Raudulingai kvėpuojant rekomenduojamas impulsyvus savimasažas – pasikasyti ten, kur atsiranda diskomfortas arba niežėjimas dėl pagerėjusios kraujotakos, arba pasirąžyti ir pan. Išbandykite, manau nenusivilsite. Taip kad draugauki.me, juoki.mės, kvėpuoki.me, bet neverki.me!
Parašykite komentarą