PIRMADIENIO KEISTENYBĖS

Pirmadienis. Ne veltui sunkiausia darbo savaitės diena. Štai ir man būdavo niekaip nesigalvoja, norint pirmadienio rytą ką nors parašyti į mūsų dienoraštį. Visgi savaitgalis mus kažkiek atpalaiduoja. Užsiimame dažniausiai kita veikla nei savaitės bėgyje, ilsimės ir darome tai, kas mums patinka.

Todėl tikriausiai ir turime tokias sunkias pasekmes pirmadienį. Nes vėl reikia grįžti prie rutininių dalykų, anksti keltis, skubėti ir taip toliau.

Žinoma, daugeliui pirmadienio sunkumas susijęs su papročiu savaitgalį paskirti įvairių alkoholinių gėrimų „testavimui“ ir „degustavimui“. Beje, man yra tekę lankytis keliuose degustacijos seansuose – dabar kalbu apie tikrąją degustaciją – kuriuos vedė gėrimų žinovas Dionizas Velička. Tai juose, patikėkite, nieko naujo nesužinojau. Išskyrus, kurios vyno rūšys labiau erotiškos, o kurios mažiau. Matyt, įmonių vakarėliams šie gėrimų žinovai ruošia specialias šou programas, kurios labiau skirtos pramogai, o ne supažindinti žmones su iš ties įdomiais faktais, kaip atpažinti gerą vyną nuo prasto.

Todėl mano žinios apie vyną baigiasi tuo, jog žinau, kad yra beaujolais (pranc. „božolė“) vynas. Tai pirmasis metų vynas, iš kurio sprendžiama, koks gausis vynas pabrandintas ilgesnį laiką. Be to, yra skirtingos pripažintos pasaulyje vynuogių rūšys, iš kurių spaudžiamas vynas. Tokios kaip chardonnay (pranc. „šardonė“) ar malbec (pranc. „malbek“). Galima ragauti paties įvairiausio chardonnay vynuogių vyno, gaminto Pietų Afrikos respublikoje, Čilėje, Ispanijoje ar Prancūzijoje. Jis gali netgi labai skirtis, nors ir pagamintas iš tos pačios rūšies vynuogių.

Na, gerai, gana man čia kalbėt apie tai, ko neišmanau. Kaip bebūtų, pirmadienį mes pamirštame visas degustacijas ar šiaip savo mielai praleistą laisvalaikį. Ir vėl stojam kovon su… Pačiais savimi? Gal reiktų pabandyti sureguliuoti mūsų laiką taip, kad jame nebūtų tokių smarkių duobių, kaip pirmosios savaitės darbo dienos.

Taip, taip. Mums visi gyvenimo mokymo vadovėliai šaukte šaukia: „būkite savimi, darykite tik tai, kas jums patinka, ir tik tada, būsite visiškai laimingi“.

Tikiuosi, mielieji senjorai, Jums nereikia aiškinti, kad laimė labai asmeniškas ir subjektyvus dalykas. Tad, šablonų čia negali būti. Be to, vienos tautos yra pesimistiškesnės, kitos lengviau priima išgyvenimus. Ir nieko čia nepakeisi. Tiesiog paprasčiausias alkoholizmas daugumai sukuria savaitgalio ir darbo savaitės santykio problemą.

Laimės turėtume ieškoti kasdien. Ir tuo pačiu nepamiršti, kad ji labai arti Jūsų. Dažniausiai viskas priklauso nuo staigaus praregėjimo, kurį patiriame po įvairių sukrėtimų. Nelaukime sukrėtimų. Praregėkime. Ir pirmadienis bus pati puikiausia diena.

17 thoughts on “PIRMADIENIO KEISTENYBĖS”

  1. Gintautai, aš viską gerai supratau, bet man buvo gera nuotaika, ir aš norėjau pažiūrėti jūsų reakcijos į mano repliką. O aš pati skolinausi pinigus kelionei, kai buvau jauna, tik pradėjus dirbti ir buvau paėmusi kreditą šaldytuvui įsigyti. Aš tada sakiau, kad tik išmokėjus kreditą keliausiu. Bet man bendradarbė pasiūlė paskolinti pinigų neribotam laikui, kad tik kartu keliaučiau. O sovietmečiu nebuvo tos minties, kad gali likti be darbo ir be pinigų, tuo labiau negalima buvo išvaryti iš darbo jauno specialisto. Jūsų nuomonei aš pritariu.

  2. Miela, Janina, ne taip mane supratote! :) Aš taip pat labai mėgstu keliauti. Tačiau labiau mėgstu, kai tam yra galimybės, o ne, kaip žmonės sako „iš paskutiniųjų“. Tačiau retsykiais galima, žinoma, ir surizikuoti pasiskolinus. Tačiau svarbu nepiknaudžiauti.

  3. Gerb. Gintautai, sveikinu su senatve! O man dar norisi keliauti, tik ne visada pavyksta. Linkiu jums įdomių tolimų kelionių.

  4. Man vis dėlto paskolos kelionei nelabai patinka. Liūdniausia, kai žmonės grįžta pakeliavę ir po to vargsta metus, spaudžiasi atidavinėja skolą. Gal tuomet geriau po Lietuvą pakeliauti. Tiek daug yra ką pamatyti. Ir sutaupyti lengviau ir po to metus galima labiau atsipalaidavus gyventi.

  5. Mes senjorai,o tai yr toks amžius,kada gali daryt tą ka ir anksčiau,bet…nusprendi nedaryti
    Tada ir pirmadienis ne toks baisus ir gali žengt į koją su laiku[bet tam kartais trūksta laiko arba kojų]Su pirmadieniu.

  6. Romualdai, ten niekas laimės ir neieško, greičiau skandina… kad ir taurus gėrimas, bet ne laimei skirtas…

  7. Kartais praregiama,bet pasikeisti per velu.Mazai kam is alkoholiku pavyksta issikapstyti is atsiradusios problemos.Mano nuomone,-alkoholiniu gerimu,,degustavime,,laimes nesurasime.

  8. Aidos rūpesčiui aš taip pat visiškai nepritariu. Aš irgi keliavau laivu po Baikalą už skolintus pinigus. Nepakartojami įspūdžiai pasiliko visam gyvenimui. O mano situacija buvo tokia, kad susiruošusiai kompanijai trūko vieno žmogaus, aš pasakiau, kad mielu noru keliaučiau, bet šiuo metu neturiu pinigų. Tada man pasiūlė paskolinti neribotam laikui, ir aš keliavau.

  9. Aidai:
    nors pati straipsnio neskaičiau, bet jeigu taip yra, kaip parašėte, tai aš pritariu tų jaunų žmonių pasirinkimui :) o kada gi jiems keliauti, jei ne jaunystėje??? paskui atsiras vaikai, šeimos rūpesčiai, dažnai būna, kad darbas prispaudžia, neleidžia pajudėti ir nebeliks laiko pasaulį pamatyti…

  10. Įdomus pastebėjimas: praeitame žurnalo LAIMA numeryje skaičiau, kaip 2 jauni žmonės (ji berods teisininkė ir draugas- vaizdo montuotojas) pasiėmė paskolą: ne namui, ne butui, bet kelionei aplink pasaulį. Keliavo visus metus, grįžo pasisėmę naujų ispūdžių bei pailsėję… Kaip Jums toks jaunimo požiūris? Man labai jau neįprastas, metas keliavo, paskui sunkiai dirbs, kad ateinančius “n“ metų apsimokėtų kelionę?!

  11. Mano nuomone zmones, kurie renkasi siame tinklapyje nera beviltiski “degustuotojai“ visiskai prarade gyvenimo upa.
    Na, o pirmadienis, be abejo visiems sunkus, ko gero tai musu tautos bruozas: visuomet reikia laiko isibegeti, nusiteikti darbams. Geriau pamascius, gal per daug saziningai ziurime i darba? :D

  12. paskaičiau ir pati sau nusijuokiau – dažnai save pagaudavau su mintimi, kad, kai patapsiu tikrąja senjore, nereiks niekur skubėti ir visos dienos bus smagiai vienodos, sunkusis pirmadienio rytas nesiskirs nuo palaimingojo penktadienio popietės…o va, pasirodo, kad ne visai taip… :D

    o vynų degustacija yra nuostabu, jei kalbi su tikru savo dalyko išmanytoju :) čia minėtas žmogus (beje, jis vardu Domininkas) gal daugiau skaito paskaitas gėrimų kultūros tema
    kažkada sovietmečiu teko lankytis Užkarpatėje, degustavome vietinius krašto vynus specialioje saugykloje giliai po žeme šaltuose rūsiuose…reikėjo pamatyti ir išgirsti su kokia meile ir užsidegimu vietinis vynų žinovas pasakojo apie šimtus vynuogių rūšių, jų auginimo subtilybes, apie spaudimo mechanizmus, didžiules vyno bačkas ir jų priežiūrą, nes nuo to labai priklauso būsimo vyno kategorija, apie vynų spalvas, skonius, aromatus, rauginimo būdus, netgi vynuogių rinkimo laikas turi reikšmės vyno skoniui…dažnai su vyru prisimenam tą kelionę ir degustacinius rūsius skaniai pačepsėdami :DDD

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.