<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>LIETUVA IR BRUNONAS komentarai</title>
	<atom:link href="http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/</link>
	<description>Dienoraštis ir diskusijos sulaukusiems brandos</description>
	<lastBuildDate>Sat, 11 Feb 2012 18:19:05 +0200</lastBuildDate>
	<generator>http://wordpress.org/?v=2.8.4</generator>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
		<item>
		<title>Autorius: Veronika</title>
		<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/comment-page-1/#comment-5808</link>
		<dc:creator>Veronika</dc:creator>
		<pubDate>Tue, 23 Feb 2010 09:08:41 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.draugauki.me/?p=1326#comment-5808</guid>
		<description>Staripsnyje neminimas realus krikštyjimo procesas. Kaip Brunonas krikštijo Lietuvą: Pirma versija. Pamaldumas. Pas Netimerą atėjo kažkoks svetimšalis, be jokių kalbos barjerų, taisyklinga vokiečių kalba jam tarė – tu durnas ir tavo dievai durni. Tuomet puolė Netimeras su 300 karių ant kelių prašydami Brunono juos pakrikštyti. Antra versija. Dėl dovanų. Brunonas ir 18 jo pagalbininkų išdalino 300 naujos prekės reklaminių pavyzdžių – kryželių ir kiekvieną dovanos gavėją apšlakstė švęstu vandeniu, taip kaip dabar, pristatant naują prekę, dalinami jos pavyzdžiai ar net dovanos. Trečia versija. Cirkas. Klajojančio cirko spektaklio metu pakrapytas Netimeras ir 300 karių. Ketvirta versija. Hipnozė. Masinės hipnozės seanso metu Brunonas užhipnotizavo Netimerą su 300 karių ir juos pakrikštijo. Penkta versija Molotovo-Ribbentropo pakto išardytojas. Brunonas sužinojęs apie ruošiamą karo žygį į Lietuvą, vengdamas kraujo praliejimo, atskubėjęs pranešė Netimerui apie gręsiantį pavojų ir pasiūlė sprendimą kaip to išvengti – reikia apsikrikštyti. Paskubomis Netimeras šį pasiūlymą priėmė. Šešta versija. Teroristas. Brunonas ir 18 jo parankinių užgrobė Netimero pilį. Jį patį, žmoną ar vaikus paėmė įkaitais reikalaudamas išsižadėti pagonybės ir 300 karių krikšto, panašiai taip, kaip elgiasi lėktuvą užgrobę teroristai.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Staripsnyje neminimas realus krikštyjimo procesas. Kaip Brunonas krikštijo Lietuvą: Pirma versija. Pamaldumas. Pas Netimerą atėjo kažkoks svetimšalis, be jokių kalbos barjerų, taisyklinga vokiečių kalba jam tarė – tu durnas ir tavo dievai durni. Tuomet puolė Netimeras su 300 karių ant kelių prašydami Brunono juos pakrikštyti. Antra versija. Dėl dovanų. Brunonas ir 18 jo pagalbininkų išdalino 300 naujos prekės reklaminių pavyzdžių – kryželių ir kiekvieną dovanos gavėją apšlakstė švęstu vandeniu, taip kaip dabar, pristatant naują prekę, dalinami jos pavyzdžiai ar net dovanos. Trečia versija. Cirkas. Klajojančio cirko spektaklio metu pakrapytas Netimeras ir 300 karių. Ketvirta versija. Hipnozė. Masinės hipnozės seanso metu Brunonas užhipnotizavo Netimerą su 300 karių ir juos pakrikštijo. Penkta versija Molotovo-Ribbentropo pakto išardytojas. Brunonas sužinojęs apie ruošiamą karo žygį į Lietuvą, vengdamas kraujo praliejimo, atskubėjęs pranešė Netimerui apie gręsiantį pavojų ir pasiūlė sprendimą kaip to išvengti – reikia apsikrikštyti. Paskubomis Netimeras šį pasiūlymą priėmė. Šešta versija. Teroristas. Brunonas ir 18 jo parankinių užgrobė Netimero pilį. Jį patį, žmoną ar vaikus paėmė įkaitais reikalaudamas išsižadėti pagonybės ir 300 karių krikšto, panašiai taip, kaip elgiasi lėktuvą užgrobę teroristai.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Joana</title>
		<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/comment-page-1/#comment-2609</link>
		<dc:creator>Joana</dc:creator>
		<pubDate>Fri, 01 May 2009 18:44:18 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.draugauki.me/?p=1326#comment-2609</guid>
		<description>Geras klausimas,kur ta mūsų savigarba? Ar ją turėjome, kai lietuviai atidavė žemaičius kryžiuočiams, o gal tada, kai atsisakėme savo dievų, o mums atneštus dievus su kalaviju ir ugnimi ėmėme garbinti,arba gal tuomet turėjome savigarbos, kai sutikom tankus su gėlėmis, atvežusius mums stalino saulę? Na tikriausiai mums jos pristigo ir tuomet, kai už butelį alaus ar už pokelį skalbimo miltelių įsiropštėm į ES. Ar turim ją, jei niekinam savo kalbą ir kultūrą, praeikit per Gedimino prospektą, kiek rasit iškabose pavadinimų lietuviškai, lietuviškais taisyklingais žodžiais, paklausykit radio ar televizorių, viskas ar beveik viskas užsienietiška. Garbinam svetimą kalbą, svetimas dainas, svetimą kultūrą, netgi pripažįstam tik svetimą demokratiją.Patys paskelbėm pasauliui, kad nemokam disponuoti savo nacionaliniu turtu, atidavėm į užsienio kapitalo rankas savo didžiasiąs gamyklas, savo ryšius (telekomą), net savo bankų neturime, visi Lietuvoje bankai yra užsienio kapitalo Atrodom, kaip kokie bestūburiai.
O gal tada lietuviai turėjo savo garbės supratimą, kai nukirsdino galvas atėjūnams, nešantiems savo tikėjimą ir savo dievus lietuviams, juk tuom jie norėjo apginti savo protėvių tikėjimą.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Geras klausimas,kur ta mūsų savigarba? Ar ją turėjome, kai lietuviai atidavė žemaičius kryžiuočiams, o gal tada, kai atsisakėme savo dievų, o mums atneštus dievus su kalaviju ir ugnimi ėmėme garbinti,arba gal tuomet turėjome savigarbos, kai sutikom tankus su gėlėmis, atvežusius mums stalino saulę? Na tikriausiai mums jos pristigo ir tuomet, kai už butelį alaus ar už pokelį skalbimo miltelių įsiropštėm į ES. Ar turim ją, jei niekinam savo kalbą ir kultūrą, praeikit per Gedimino prospektą, kiek rasit iškabose pavadinimų lietuviškai, lietuviškais taisyklingais žodžiais, paklausykit radio ar televizorių, viskas ar beveik viskas užsienietiška. Garbinam svetimą kalbą, svetimas dainas, svetimą kultūrą, netgi pripažįstam tik svetimą demokratiją.Patys paskelbėm pasauliui, kad nemokam disponuoti savo nacionaliniu turtu, atidavėm į užsienio kapitalo rankas savo didžiasiąs gamyklas, savo ryšius (telekomą), net savo bankų neturime, visi Lietuvoje bankai yra užsienio kapitalo Atrodom, kaip kokie bestūburiai.<br />
O gal tada lietuviai turėjo savo garbės supratimą, kai nukirsdino galvas atėjūnams, nešantiems savo tikėjimą ir savo dievus lietuviams, juk tuom jie norėjo apginti savo protėvių tikėjimą.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Patricija</title>
		<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/comment-page-1/#comment-2603</link>
		<dc:creator>Patricija</dc:creator>
		<pubDate>Fri, 01 May 2009 12:54:58 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.draugauki.me/?p=1326#comment-2603</guid>
		<description>Aš ir pritariu Algirdui- lietuviai nėjo užmušt Brunono į Vokietiją. Jie savo šalyje pasielgė taip, kaip jiems tuo momentu atrodė tinkamiausia.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Aš ir pritariu Algirdui- lietuviai nėjo užmušt Brunono į Vokietiją. Jie savo šalyje pasielgė taip, kaip jiems tuo momentu atrodė tinkamiausia.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Zigmas</title>
		<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/comment-page-1/#comment-2602</link>
		<dc:creator>Zigmas</dc:creator>
		<pubDate>Fri, 01 May 2009 12:23:30 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.draugauki.me/?p=1326#comment-2602</guid>
		<description>Algirdai, jūs teisus,lietuviai labai pataikauja žydams ir lenkams.1998m.švietimo ministrui Zigmui Zinkevičiui, pabandžius užstoti Švenčionių raj.lenkų vietinės valdžios diskriminojamas lietuviškas mokyklas,tuoj buvo atleistas iš pareigų.Matai,nepatiko mūsų švietimo ministras lenkams.Ar dar reikalingi komentarai?Kur ta mūsų SAVIGARBA?</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Algirdai, jūs teisus,lietuviai labai pataikauja žydams ir lenkams.1998m.švietimo ministrui Zigmui Zinkevičiui, pabandžius užstoti Švenčionių raj.lenkų vietinės valdžios diskriminojamas lietuviškas mokyklas,tuoj buvo atleistas iš pareigų.Matai,nepatiko mūsų švietimo ministras lenkams.Ar dar reikalingi komentarai?Kur ta mūsų SAVIGARBA?</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Algirdas</title>
		<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/comment-page-1/#comment-2595</link>
		<dc:creator>Algirdas</dc:creator>
		<pubDate>Thu, 30 Apr 2009 16:37:34 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.draugauki.me/?p=1326#comment-2595</guid>
		<description>Gerbiamieji, kodel mes lyg apduje, dairomes kitose zemes rodos, kai ji cia pat ir jau daugiau kaip tris simtmecius gyvuoja. LDK Didysis kancleris Kristupas Zygimantas Pacas, buves labai religingu ir viska atidaves tikejimui, 1664-1712 metais pastate labai ispudinga paminkla Lietuviu pirmajam krikstytojui Arkivyskupui Brunonui- Pazaislio vienuolyna, ir jame nutape graziausias freskas krikstytojo Brunono zuties scenas. Nei lenkai, nei vokieciai tokiu paminklu nesukure. Tad garbinkime savo DIEVUS, ir nezeminkime jau sukurtu istoriniu - architekturiniu paminklu, sukurtu musu paciu - lietuviu. Pagaliau, siandiena niekas negaletu nustatyti kitos tinkamesnes lietuviu pirmojo kriksto vietos, tuo labiau, kad apie 1000-tuosius metus ir anksciau i jau gyvavusia Lietuva verzesi ne viena kryziuociu - krikstytoju misija, tik , matomai, tu misionieriu - kryziuociu vadovai nebuvo tokiais garbingais, kaip arkivyskupas Brunonas. Manau, kad ir musu Baznucios vadovai turetu tik dziaugtis jau seniai sukurtuoju Paco istoriniu paminklu ir ji kuo greiciau pradeti tinkamai garbinti. O kad lenkai nori pasisavinti musu kriksto pradzia, arba nori pazeminti mus , kaip arkivyskupo zudikus- tai nieko naujo. Zydai, musu zemese isauge ir praturteje is musu tautos varginduju zmoniu, nuo Antrojo pasaulinio karo ir iki siol , tyciojasi ir zemina mus- visa tauta, kaip zydsaudziais vadina. Tad dabar per lenku prizme dar busime ir vokiezudikais. Neleiskime, kad ant musu , kaip ant  palinkusio karklo, kiekviena ozka liptu. Turekime isdidumo ir saugokime tai, ka turime.
O bendrai, per daug demesio skiriame nuzudytiesiems karo metu. Ne mes - lietuviai isiverze i svetimas salis nuzudeme Brunona, o jis-isiverzelis i Lietuva nusipeno besiginanciuju musu tautieciu atpildo. Mes privalome aukstinti Lietuvos tuometinius gynejus, valdovus -kunigaikscius ir kurti jiems - pirmiesiems paminklus.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Gerbiamieji, kodel mes lyg apduje, dairomes kitose zemes rodos, kai ji cia pat ir jau daugiau kaip tris simtmecius gyvuoja. LDK Didysis kancleris Kristupas Zygimantas Pacas, buves labai religingu ir viska atidaves tikejimui, 1664-1712 metais pastate labai ispudinga paminkla Lietuviu pirmajam krikstytojui Arkivyskupui Brunonui- Pazaislio vienuolyna, ir jame nutape graziausias freskas krikstytojo Brunono zuties scenas. Nei lenkai, nei vokieciai tokiu paminklu nesukure. Tad garbinkime savo DIEVUS, ir nezeminkime jau sukurtu istoriniu &#8211; architekturiniu paminklu, sukurtu musu paciu &#8211; lietuviu. Pagaliau, siandiena niekas negaletu nustatyti kitos tinkamesnes lietuviu pirmojo kriksto vietos, tuo labiau, kad apie 1000-tuosius metus ir anksciau i jau gyvavusia Lietuva verzesi ne viena kryziuociu &#8211; krikstytoju misija, tik , matomai, tu misionieriu &#8211; kryziuociu vadovai nebuvo tokiais garbingais, kaip arkivyskupas Brunonas. Manau, kad ir musu Baznucios vadovai turetu tik dziaugtis jau seniai sukurtuoju Paco istoriniu paminklu ir ji kuo greiciau pradeti tinkamai garbinti. O kad lenkai nori pasisavinti musu kriksto pradzia, arba nori pazeminti mus , kaip arkivyskupo zudikus- tai nieko naujo. Zydai, musu zemese isauge ir praturteje is musu tautos varginduju zmoniu, nuo Antrojo pasaulinio karo ir iki siol , tyciojasi ir zemina mus- visa tauta, kaip zydsaudziais vadina. Tad dabar per lenku prizme dar busime ir vokiezudikais. Neleiskime, kad ant musu , kaip ant  palinkusio karklo, kiekviena ozka liptu. Turekime isdidumo ir saugokime tai, ka turime.<br />
O bendrai, per daug demesio skiriame nuzudytiesiems karo metu. Ne mes &#8211; lietuviai isiverze i svetimas salis nuzudeme Brunona, o jis-isiverzelis i Lietuva nusipeno besiginanciuju musu tautieciu atpildo. Mes privalome aukstinti Lietuvos tuometinius gynejus, valdovus -kunigaikscius ir kurti jiems &#8211; pirmiesiems paminklus.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Gintautas</title>
		<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/comment-page-1/#comment-2375</link>
		<dc:creator>Gintautas</dc:creator>
		<pubDate>Fri, 17 Apr 2009 10:51:29 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.draugauki.me/?p=1326#comment-2375</guid>
		<description>Benai, įdomiais dalykais domitės. Gal norite ir į mūsų dienoraštį parašyti kartais? Suteiktume autoriaus teises.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Benai, įdomiais dalykais domitės. Gal norite ir į mūsų dienoraštį parašyti kartais? Suteiktume autoriaus teises.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Benasbb</title>
		<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/comment-page-1/#comment-2374</link>
		<dc:creator>Benasbb</dc:creator>
		<pubDate>Fri, 17 Apr 2009 05:43:14 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.draugauki.me/?p=1326#comment-2374</guid>
		<description>Manau su Brunonu surištų vietų nereikia toli ieškoti.Apsilankykite Pažaislyje pažiūrėti M.A. Palonio freskos &quot;Kunigaikščio Netimero krikštas 1009 metais&quot; Apie tai rašyta:
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021106/zvil_01.html
 Amerikos Lietuviai pernai šia tema išleido voką ir pašto ženklą:
http://picasaweb.google.com/filopars/FilopArtworks2008#5200661709579948258 
Straipsnis apie tai:
http://picasaweb.google.com/filopars/FilopArtworks2008#5200661065334853762

Dailininkas Antanas Rimantas Šakalys šia tema šiemet išleido du vokus
:http://picasaweb.google.com/filopars/2009MetuVokai#5322573712968671842
ir
http://picasaweb.google.com/filopars/2009MetuVokai#5322573725854248354

                 Sekmės  Benas</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Manau su Brunonu surištų vietų nereikia toli ieškoti.Apsilankykite Pažaislyje pažiūrėti M.A. Palonio freskos &#8220;Kunigaikščio Netimero krikštas 1009 metais&#8221; Apie tai rašyta:<br />
<a href="http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021106/zvil_01.html" rel="nofollow">http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021106/zvil_01.html</a><br />
 Amerikos Lietuviai pernai šia tema išleido voką ir pašto ženklą:<br />
<a href="http://picasaweb.google.com/filopars/FilopArtworks2008#5200661709579948258" rel="nofollow">http://picasaweb.google.com/filopars/FilopArtworks2008#5200661709579948258</a><br />
Straipsnis apie tai:<br />
<a href="http://picasaweb.google.com/filopars/FilopArtworks2008#5200661065334853762" rel="nofollow">http://picasaweb.google.com/filopars/FilopArtworks2008#5200661065334853762</a></p>
<p>Dailininkas Antanas Rimantas Šakalys šia tema šiemet išleido du vokus<br />
:http://picasaweb.google.com/filopars/2009MetuVokai#5322573712968671842<br />
ir<br />
<a href="http://picasaweb.google.com/filopars/2009MetuVokai#5322573725854248354" rel="nofollow">http://picasaweb.google.com/filopars/2009MetuVokai#5322573725854248354</a></p>
<p>                 Sekmės  Benas</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Danutė</title>
		<link>http://www.draugauki.me/2009/01/lietuva-ir-brunonas/comment-page-1/#comment-1107</link>
		<dc:creator>Danutė</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 31 Jan 2009 10:48:42 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.draugauki.me/?p=1326#comment-1107</guid>
		<description>na, taip, jei ne šventas Kverfurto vienuolis misijonierius Brunonas...
teko lankytis Gižycko miestelyje, ežeringame Mazūrijos krašte, manau, kad lietuviams labiau rūpi jų vardo garsinimas pasaulyje, bet lenkai anksčiau susigriebė ir 1999 metais paskelbė Brunoną šio miesto globėju, ant fasadinės seniausios Gižycko katalikų bažnyčios sienos 1970 metais atsirado mozaika, vaizduojanti piligrimą Brunoną ir jį puolančius priešus, prie gražaus Negocino ežero stovi kryžius vienuolio nužudymo 900-osioms metinėms, bet prieigos prie jo – apgailėtinos, šiuo metu lyg tai jau tvarkoma, ruošiamasi nuo pavasario pradėti šventinį maratoną :) o dėl tos tikrosios žūties vietos - ar dabar tai labai svarbu? :)

geriau, jei yra galimybė, labai verta ten apsilankyti, ypač vasarą ten tikrai gražu, tuo labiau, kad ir metai neeiliniai, jubiliejiniai... o tuo pačiu įsivaizduosim, kad po lietuvišką žemę vaikštom...nes nuo aukštesnio kalnelio atsiveria toks jaukiai pažįstamas kraštovaizdis, kad net širdį suspaudžia...</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>na, taip, jei ne šventas Kverfurto vienuolis misijonierius Brunonas&#8230;<br />
teko lankytis Gižycko miestelyje, ežeringame Mazūrijos krašte, manau, kad lietuviams labiau rūpi jų vardo garsinimas pasaulyje, bet lenkai anksčiau susigriebė ir 1999 metais paskelbė Brunoną šio miesto globėju, ant fasadinės seniausios Gižycko katalikų bažnyčios sienos 1970 metais atsirado mozaika, vaizduojanti piligrimą Brunoną ir jį puolančius priešus, prie gražaus Negocino ežero stovi kryžius vienuolio nužudymo 900-osioms metinėms, bet prieigos prie jo – apgailėtinos, šiuo metu lyg tai jau tvarkoma, ruošiamasi nuo pavasario pradėti šventinį maratoną :) o dėl tos tikrosios žūties vietos &#8211; ar dabar tai labai svarbu? :)</p>
<p>geriau, jei yra galimybė, labai verta ten apsilankyti, ypač vasarą ten tikrai gražu, tuo labiau, kad ir metai neeiliniai, jubiliejiniai&#8230; o tuo pačiu įsivaizduosim, kad po lietuvišką žemę vaikštom&#8230;nes nuo aukštesnio kalnelio atsiveria toks jaukiai pažįstamas kraštovaizdis, kad net širdį suspaudžia&#8230;</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>

