Jums jau pažįstamas mano kolega Jonas atsiuntė dar vieną laišką, kuriame pamokymai, kaip elgtis susidūrus su agresyviu šunimi. Tokius dalykus tikrai privalome žinoti kiekvienas.
„Paklausykite vieno pasakojimo, kurį papasakojo mano pažįstamas vardu Jurgis. Jis nuėjo į svečius pas savo draugą ir paspaudė namo skambutį. Šalia prisistatė didžiulis vokiečių aviganis, saugojęs kiemo teritoriją ir pradėjo loti. Vyras neišsigando, leido šuniui nusiraminti, apuostyti jį ir po minutės kitos sulaukė šeimininko, kuris nuvedė šunį į voljerą. Šuo nepadarė jokios žalos ir vakaras baigėsi sėkmingai.
Aukščiau paminėta – tai viena iš laimingųjų situacijų, kurių daug kas neaprašinėja. Spauda nemoko žmonių, kaip elgtis su vienu daugiausiai paplitusių namų augintinių Lietuvoje. Tik mirga pranešimai, kaip agresyvus šuo įkando, sudrąskė ar panašiai. Ar ne laikas pradėti kelti klausimą: kodėl šuo agresyvus?
Atsakymas būtų dvejopas. Kai kuriems šeimininkams tiesiog norisi turėti agresyvų šunį – sargą, todėl jie jį dresuoja, moko saugoti teritoriją. O dažnai šunys tampa agresyviais ir netikėtai, to kaltininkas – pats šeimininkas, neduodantis šuniui pakankamai fizinio krūvio ir nekoreguojantis šuns elgsenos. Reikia prisiminti – agresyvus šuo yra pavojingas! Sargus šuo loja pranešdamas, jog mato praeivį, jog praeivis įsiveržė į jo teritoriją ir kiekvienas žingsnis arčiau šuns būna pasitinkamas vis stiprėjančiu lojimu, urzgimu, kas įspėja apie galimą gyvūno ataką.
Karštesnio temperamento, tarnybinis, kovinis šuo aršiai gina savo teritoriją, savo daiktus, jei šeimininkas jam tai nurodo ar leidžia daryti. Papuolę į situaciją, kai patekote į šuns saugomą teritoriją ir susidūrėte su agresyviai urzgiančiu ar lojančiu šunimi, pirmiausia pabandykite veidu atsisukti į šunį, niekada neatsukti nugaros, ištiesinti ją, įkvėpti – iškvėpti ir nusiraminti. Tai pradinė stadija. Jumyse neturi likti nė lašo baimės ar pykčio, nes šunys tai užuodžia ir akimirksniu reaguoja į žmogaus ar gyvūno skleidžiamą baimės energiją. Jei Jūs dar nesijaučiate tvirtai, papildomai kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Nieko nesakykite šuniui – jokiu būdu nei girkite, nei gasdinkite.
Šunys nekalba žodžiais, jų kalba – fiziniai veiksmai, lytėjimas, įkandimas, jie skaito kūno kalbą. Jūs taip pat turite save nuteikti, jog nebijote šuns – Jūsų kūnas tai įrodys arba paneigs. Nusiraminę turite žvelgti šuniui į akis ir stebėti situaciją toliau. Tai parodo šuniui, jog Jūs jo nebijote.
Jei šuo nedidelis ir loja nestipriai, galima pabandyti ryžtingai judėti į jį ir taip pašalinti jį iš Jūsų kelio. Tačiau, jei nesate niekada susidūrę su tokia šuns agresija, geriausia to nė nebandyti, nejudėti, palaukti, kol jis prieis ir apuostys – pažins Jus. Gal būt šuo atsitrauks pats.
Tačiau jei neturite patirties darbe su šunimis, stenkitės sulaukti pagalbos iš šuns savininkų, nes galite nesuprasti šuns išraiškos ir būti atakuotas. Jei turite mobilų telefoną, paskambinkite šeimininkui ar laukite kitų žmonių pagalbos.
Yra ir tolimesnių paaiškinimų, kaip galima užkariauti šuns teritoriją, tačiau jiems reikia profesionalios patirties. Ir, kas svarbiausia, nebijoti šuns. Pradžiai prisiminkite, jog greitas judėjimas sukelia norą sekti – štai, kodėl prabėgant pro šalį bėgikui šuo instinktyviai bėga iš paskos. Šuo paprastai nekanda žmogui, jei jis nebėga, nedaro staigių judesių – nesudirba šuns aukos gaudymo instinktas. Todėl patekus į situaciją, kai šuo pradeda garsiai loti pranešdamas, jog teritorijoje Jūs – svetimas, geriausia nejudėti ir sulaukti pagalbos.
Sėkmingo bendravimo su šunimis!”
Parašykite komentarą