(+4, balsavo: 4)
Sveiki, gavome laišką iš ko gero aktyviausios draugauki.me lankytojos Adelės. Štai jis:
MŪSŲ ZITA
Pasigirsiu… turtingas mūsų Jurbarkas. Džiaugiamės, kad miestas įsikūręs ant trijų upių krantų, didžiuojamės palei Nemuną nusidriekusiomis pilimis ir t.t., tačiau didžiausi turtai slypi kitur. Tai žmonės. Kartais tokie paprasti, lyg niekuo neišsiskiriantys.
Šį kartą aš kalbėsiu apie Zitą, dažniausiai vadinamą Zitele. Kalbėsiu apie moterį paprastą, bet visų matomą. Mūsų akys jau priprato prie sėdinčiųjų invalido vežimėliuose, tačiau retas kuris nepastebime jų sutikę kelyje, renginyje ar koncerte. Negaliu kalbėti už visus, tačiau aš sutikusi Zitą, nematau jos negalios. Tik paraginta suvokiu, kad ji pati nepakels puodelio arbatos, nenusišluostys ištryškusios ašaros, nepaims dovanoto gėlės žiedo.
Pirmą kartą Zitelę pamačiau televizijos laidoje ir nuo to laiko neturėjau ramybės, taip norėjau susipažinti. Su Zita lengva bendrauti, aš iš jos daug išmokau. Tvarkingi namai traukia kaimynus ir draugus. Sunku suprasti, kaip ji sugeba tvarkyti savo gyvenimą, išgyventi asmenines bėdas, visada gražiai atrodyti, vadovauti neįgaliųjų klubui „Svaja”.
Senokai žadėjau Zitelei padėti susirasti kituose rajonuose gyvenančius likimo draugus. Dedu viltis, kad man pagelbės www.draugauki.me. Jau įsivaizduoju kaip Zita diktuoja telefonu savo mintis, o aš užrašau ir išsiunčiu. Sulaukusios atsiliepimų abi džiaugiamės ir aptariame.
Yra dar viena svajonė – padėti Zitai įsigyti kompiuterį. Kaip laikraštį ar knygos lapus, taip ir kompiuterio pelę jai pavedžiotų globėjai ar užsukę draugai. Man taip norisi, kad ji savo akimis pamatytų, dalyvautų, suteiktų stiprybės nusivylusiam.
Pavartykime LPD Jurbarko skyriaus ir „Svajos” klubo bendravimo dienoraštį.
Radijo laida LR, 2008 08 05, 19.05 Sveikinimų ratas
Šiandien jurbarkietė, neįgaliųjų klubo “Svaja” pirmininkė Zita Bartusevičienė švenčia gražią 55 metų sukaktį. Švenčia apsupta klubo narių, kaimynų ir draugų.
Dažni telefono skambučiai byloja apie tai, kiek daug žmonių linki viso ko geriausio trapiai, daug metų prie invalido vežimėlio prikaustytai, moteriai.
Manau nesuklysiu, jei daugelio Jurbarko neįgaliųjų vardu pasakysiu: “Ačiū, Zitele, kad Tu esi! Tu daug kam padėjai suvokti, kad pati didžiausia vertybė gyvenime yra gyvenimas. Tu moki juo džiaugtis ir imti viską, ką jis duoda. Kai viltys viena po kitos atkrinta, esi tvirta ir rami. Kenti, bet esi išdidi.”
Jurbarkiečių parkinsonikų vardu sveikinu gražaus jubiliejinio gimtadienio proga ir sakau: “Tu esi stipresnė už likimą. Būk dar ilgai, ilgai…”
Skyriaus pirmininkė Irena Mačiulienė
Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos Jurbarko skyriaus leidinys Nr.1(20) 2008 m. rugpjūčio 5 d.
SPECIALUS PROGINIS PRIEDAS /sutrumpintas/
ŽIUPSNELIS IŠ ARCHYVO
1953 metų rugpjūčio 5 dieną Suvalkijoje gandras nešiojo vaikučius. Keletą jų nunešė ir paslėpė kopūstuose šalia Kukarskės gimdymo namų. Tuo tarpu jauna, Kidulių pakraštyje gyvenusi, Bosų šeima ieškojo savo meilės vaisiaus. Ir atsitik man taip – Bosai gandro dovaną surado netoli namų. Pasirinko jie mergaitę pačią gražiausią iš gražiausių, parsinešė į namus ir pavadino Zitos vardu.
Zitelė augo mylima ir saugoma nuo piktos akies. Bėgiojo, krykštavo, augo didyn ir vis gražyn, gražyn…. Kaipgi negražėsi, kai lemta gyventi nuostabios gamtos prieglobstyje, Sudarge. 1968 metais, paklausiusi nuoširdžių Sudargo mokytojų patarimo, išvažiavo tęsti mokslų, semtis pedagoginių žinių Kapsuko pedagoginėje mokykloje.
Daugelio bernelių akys sukosi Zitelės pusėn, bet ji kaimynų tarpe nerado tokio, kuris širdelę suvirpintų. Tuo pasinaudojo jaunikaitis iš kitos pusės Nemuno. Paliko Zita poetų apdainuotą Suvalkiją. Paliko, bet nepamiršo. Dar ir dabar ji sapnuoja Nemuno šlaitus, pilnus gėrybių miškus, nuostabius žmones ir ištikimus draugus.
Kiti straipsniai kategorijoje: Gintauto dienoraštis
- Prisimenant Adelę - May 7th, 2012
- Konferencija “Senjorai senjorams - įveikime socialinę atskirtį kartu” - April 21st, 2012
- Parodomieji užsiėmimai Parkinsono liga sergantiems žmonėms - April 17th, 2012
- Konferencija "Sveikas ir stiprus vyresniame amžiuje". - April 17th, 2012
- Automatiškai instaliuojamos programos - April 12th, 2012
Gruodis 3, 2008; 10:08:46
Dievas kiekvienam duoda savaji gyvenimo kelia, bet pritaikyta konkreciam zmogui.Kitas tokios nastos nepanestu, paluztu,o sitas tempia savaji likima ir dar kitam padeda. Is to ir atsiranda paprasti ir neisgarsinti didvyrioai. O ju mums taip reikia.
Gruodis 3, 2008; 10:56:55
Sekmes Jums, Zita.
Gruodis 3, 2008; 11:33:23
Žiūriu į Zitos besišypsantį veidą ir mintiju .Taip šypsotis gali tik gera, mylinti širdis. Yra toks posakis „tavo turtas ten , kur tavo širdis“ . Dievas veda mus nelauktais, netikėtais , nežinomais, neretai ir kančios keliais, kad praturtintų mūsų širdis, pripildydamas jas meilės, užuojautos, supratimo. Paradoksalu, kad dažnai , negalėdamas padėti sau ,gali padėti kitiems ir tavo silpnumas virsta tavo stiprybe.
Gruodis 3, 2008; 13:17:39
Zitą mačiau tik vieną kartą Jurbarko parkinsono skyriaus penkių metų jubiliejuje šiais metais.Neteko su ja bendrauti,bet jos malonus besišypsantis veidas, įstrigo mano atmintyje.Linkiu ir toliau būti tokia ištverminga su tokia pat didžiulia,pilna meilės žmonėms širdimi.Sekmės Zita.
Gruodis 3, 2008; 21:43:32
Zita, geros Jums nuotaikos bei sveikatos!
Gruodis 4, 2008; 01:11:06
pirmiausia nuosirdziausi sveikinimai ir palinkejimai (sveikatos, kaip ir mums visiems) Nezinau ar cia bus naudos, bet turiu atliekama monitoriu, klaviatura galeciau surasti ir gal pelyte? bet svarbiausios dezes neturiu… gal veliau atsiras, nes esu paskolinusi jaunimui (kol geresni isigis)
Jeigu kas domintu atsiliepkit…Nuosirdziai noreciau padet. Maryte
Gruodis 4, 2008; 08:46:59
Pažįstu Zitelę jau daug metų, nes klube esu nuo jo pirmos įsikūrimo dienos. Man klubas kaip antra šeima. Čia įsigijau daug gerų draugų, susitaikiau su savo liga. Mano nuomone, kad klubas,- tai geriausia terapija, padedanti užmiršti savo ligas, o bendravimas su panašaus likimo žmonėmis,- geriausias vaistas nuo visų ligų.
Zitele žaviuosi iš visos širdies. Pas ją visuomet gera lankytis. Su ja galima apie viską kalbėtis, gera kartu juoktis. Zitelės namai dažnai lankomi, jai daug kas skambina. Ji kiekvieną kantriai išklauso ir paguodžia. Nors jos pačios likimas ne rožėm klotas, bet ji niekada perdaug nedejavo ir ašarų neliejo.
Zitelė,- tai geriausias įrodymas to, kad kiekvienas žmogus, turintis mažesnę ar didesnę negalią, gali daug nuveikti ir būti naudingas visuomenei. Gal nuskambės keistai, bet aš dėkinga savo ligai, nes tik jos dėka pažinau Zitelę ir daug kitų gerų žmonių. Todėl sakau didelį ačių Zitelei ir Jurbarko inv.klubui “SVAJA”.
P.S.Norintys įstoti į mūsų klubą, gali kreiptis šiais telefonais:
Zitelė 8 68926422, 8 (447)51521
Liuda 8 63777268
Už bet kokią paramą būsim labai dėkingi, Maryte paskambinkit mums, ačių.
Liuda
Gruodis 4, 2008; 19:43:16
Taip ir žinojau, kad atsiras, kas gali padėti. Ir tai buvo Marytė. Ačiū Jums. Tikiuosi susisieksite su Zita, o jeigu ne, tai, manau Adelė tuoj pat viską suorganizuos, kad Marytės dovana atsidurtų pas naująją šeimininkę.
Gruodis 4, 2008; 20:26:22
Atidariusi svetainės http://www.draugauki.me duris, noriu su visais pasisveikinti ir padėkoti svetainės šeimininkams, priėmusiems mane su visomis bėdomis ir rūpesčiais. Dėkoju jurbarkietei Adelei, kuri mane supranta, palaiko, dažnai pastūmėja nenuleisti rankų. Dėkoju visiems jau parašiusiems atsiliepimus į mano dienoraštį, iš anksto dėkoju kiekvienam, kuris ruošiatės parašyti.
Išsėtinė sklerozė iš manęs daug paėmė, kaip ir bet kokia liga susirenka iš žmogaus dažniausiai viską, ką jis turi geriausio. Paviešiname savo nelinksmas istorijas ne dėl to, kad verkšlenti, kad mūsų gailėtųsi ir guostų. Mes ieškome likimo draugų, su kuriais galėtume pasidalinti patyrimu, kaip gyventi su vienokia ar kitokia liga.
Visų prašau priimti mane į jūsų kolektyvą. Nors neturiu kompiuterio, apie svetainę girdėjau daug gražių atsiliepimų. Žinau, kad nenuobodžiausiu, sužinosiu daug naujo. O gal mano patirtis ir žinios pravers kitiems…
Iki malonių susitikimų.
Gruodis 4, 2008; 20:53:24
Gerbiama Zita, labai džiaugiamės pagaliau išgirdę Jūsų balsą! Labai smagu, kad turite tokius pagalbininkus kaip Adelė. Norisi visiems palinkėti tai, ką turite Jūs: stiprybę, meilę gyvenimui ir tikėjimą. Turime viltį, kad tapsite visų mūsų draugu!
Gruodis 4, 2008; 22:20:56
Maryte,
ačiū Jums.
Adelė išdavė paslaptį, kad su Jurbarku Jus riša ne tik liga.
Viso ko geriausio Jūsų gražiai šeimai!
Gruodis 5, 2008; 11:59:51
Pavartykime LPD Jurbarko skyriaus ir „Svajos” klubo bendravimo dienoraštį
2004 m. gegužės 20 – 26 d. Nr.20 (688), „Bičiulystė“
Iš skaitytojų laiškų „Bičiulystei“
PO JURBARKĄ VAIKŠTO GERUMAS
Likimas taip panorėjo, kad sėdėčiau invalido vežimėlyje ir būčiau visiškai priklausoma nuo kitų, tuo metu šalia esančių. Žiūriu pro langą į pavasario gamtos stebuklus, mąstau apie artėjantį “Svajos” klubo dešimtmetį, apie tas moteris, kurios padeda gyventi, apie geruosius kaimynus, nuolat stebinčius mano gyvenimą, tačiau mintys vis bėga ir bėga į saulėtąją gegužės 4-osios popietę.
Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos Jurbarko skyrius tą dieną šašlikinėje “Prieplauka” surengė poezijos ir humoro popietę.
Parkinsono liga sergančiųjų savitarpio paramos grupės pirmininkė Adelė Jarušaitienė pristatė savo grupės narius ir draugus, kurie buvo paprašyti parodyti, ką buvo paruošę namuose. Gražiai dainavo “Svajos “ klubo moterys, buvo skaitomos šio klubo narių Elenos Telišauskienės, Aušros Brazaitytės eilės. Šimkaičių bendruomenės neįgalieji gali didžiuotis aktyviais savo nariais ir Ramutės Endriukaitienės eilėraščiais.
Visus prajuokino sutrikusio intelekto jaunuolių “Vilties” bendrijos vadovės Reginos Andriuškienės ir jos auklėtinių intermedijos.
Šiltai buvo sutiktas neįgaliųjų ansamblis “Atpūtis”, kuriame dalyvauja keletas Parkinsono liga sergančių moterų. Buvo parodyta nauja programa, paruošta pagal pačių kolektyvo narių parašytas eiles. Šmaikščiu žodžiu ir dainų posmais “atpūtiečiai” pasišaipė iš pensininkų ir neįgaliųjų vargų, valdžios abejingumo, šalyje išsikerojusios korupcijos. Didžioji dalis posmų parašyta kolektyvo seniūnės ir puikios skaitovės Janinos Pranaitienės. Dainininkai labai džiaugiasi savo vadove, kultūros darbuotoja Dalia Jonušauskiene, kuri, išvedusi savo kolektyvus toli už rajono ribų, dar randa laiko ir jėgų šypsena apdovanoti mus, neįgaliuosius, o “Atpūčiui” skiria daug savo brangaus laiko ir dalelę širdies.
Išėję iš svetingai priėmusios šašlikinės, renginio dalyviai dar ilgai stoviniavo ir džiaugėsi, kad po Jurbarką vaikšto gerumas – atsiranda vis daugiau verslininkų, kurie neįgaliuosius paremia lėšomis.
Jurbarko invalidų klubo “Svaja” pirmininkė Zita Bartusevičienė
Gruodis 5, 2008; 13:23:11
Zitos nepazystu,bet is dienorascio zaviuosi jos stiprybe ir duota jai Dievo dovana-Meile zmonems.
Gruodis 5, 2008; 21:33:14
As rimtoij sveikatos knygoj skaiciau,kad sunkiai, bet issetihe skleroze pasiduoda gydymui. Visu pirma reikia pereiti i griezta vegetarine mityba, o antra mamkstintis, gerti daug sulciu. Nereika tiketis greito rezultato. Yra buve, kad is vezimelio zmones pakildavo.
Gruodis 6, 2008; 08:19:27
Kartu su Zita džiaugiosi, kad rašote į ZITOS DIENORAŠTĮ. Patikėkite, kiekviena žinutė Jai yra naujas įvykis. Jai nereikia užuojautos, Jai reikia pokalbio su jumis.
Jei kam sunku rašyti, paskambinkit. Mačiau , Liudutė yra paskelbusi telefono numerius. Zita laidiniu telefonu naudojasi TEO “universaliu planu” ir visada Jums perskambins /jei bus šalia žmogus, kas Jai padėtų /.
Mudvi kalbamės eilę metų ir dar viena kitai nenusibodom. Visko būna: pasižiaugiam ir ašarą nubraukiam, ginčijamės, gindamos savo nuomonę. O tos mūsų ligos … apie jas kalbėti pritrūksta laiko. Matyt, nėra noro.
Gruodis 6, 2008; 12:53:52
As vakar rasiau.kad prie vegetariskos mitybos reikia gerti daug sulciu. Cia jau aisku turi Zitai padeti. Sultys geriamos is ryto kada zmogus nieko nevalges. As asmeniskai geriu toki misini: 3 dalys obuoliu 3 dalys morku ir viena dalis burokeliu. Sitoks misinys labai valo organizma.Nereikia bijoti burokeliu, kad susidarys tramboze. Naujais mokslo duomenimis pateikta, kad burokeliu sultys kaip tik valo kraujagysles.Vegetariska mityba, tai visai be mesos valgymas. Reikia stengtis kuo daugiau valgyti termiskai neapdoroto maisto. Vasara imaisau i sultis cikorijos, spinatu ir kitu darzoviu. As nesu gryna vegetare. Jei man prireiktu,tai ir visai nevalgyciau. Tik negalvokit, kad mes ypatingai rupinames savo sveikata. Cia tik toks ritualas. Bet ir Dievas liepes rupintis savo sveikata. Juk sveikas zmogus gali daug daugiau padeti kitiems. As buvau rasius, kad musu seima isstudijavo Genadijaus Malachovo gydomasias galias. Ten lietuviskai yra penkios knygos, kurios lyg jungiasi i viena knyga is serijos”gydomosios gamtos galios”.Mane priverte rupintis sveikata pirmos grupes invalidumas. Jums sunku issivaizduoti, ka reiskia, kai pusiau paralyziuota kaire puse, kokius padarinius sukelia gyvenimo eigoj. Jei as nebuciau emusis situ drastisku priemoniu, kuriu jus dar visu nezinote, tai tikriausia nevaiksciociau ir is viso ar buciau gyva.
Gruodis 6, 2008; 13:02:22
As Patricija patikejau.Gal ir parkinsonikams padetu vegetarine mityba.Pries 25 metus ja bandziau 7menesius,jauciausi gerai.Gyvenant seimoje ir bendraujant su draugais,pakeitus mityba,atsiranda papildomu problemu.
Gruodis 6, 2008; 19:33:04
Pilnai pritariu. Mano vyras visiskas vegetaras ir jegos ne kiek ne maziau turi.
Gruodis 7, 2008; 15:47:28
Vegetarinę mitybą propaguoti reikia saikingai ir su protu. Jei organizmas negauna pakankamai baltymų (o jų daug yra mėsoje), pradeda naudoti organizmo atsargas, t.y. ardo raumenis. Taigi viskas sveika, tik reikia jausti saiką.
Gruodis 12, 2008; 11:49:07
Pritilo mūsų Zitelė. Paaiškinu …
Šiandien klubas “Svaja” susirinko į tradicinę ADVENTO POPIETĘ. O iki šventės Zitelei ne dienoraštis buvo galvoje. Reikėjo visiems klubo nariams paskambinti ir ne po vieną kartą, reikėjo svečius sukviesti, vaišėmis prie kavos pasirūpinti. Ir dar visokių rūpestelių… na, ką čia aiškinti, jei esate ką nors organizavę.
Visi telefono numeriai atmintyje, bet reikėjo rankų, kad numerius surinktų. Laiminga Zitelė, kad turi kojas – Liudutę ir Giedrutę, kurios bėga ten kur reikia. Šaunios merginos, jos suspėja dar ir mane aplankyti, pagelbėti.
Gruodis 12, 2008; 17:49:13
Gal gebantys vadovauti ir laimingesni.Mano tevas mokejo sutelkti ir islaikyti kolektyva,bet as tokiu gabumu neturiu,kad ir kaip noreciau.
Gruodis 13, 2008; 17:54:10
Gyventi prasmę randame tada,
kai Viešpaties ramybė širdyje, kai nesame vieni,
kai reikalingi ir draugams, ir artimiesiems,
kai svetimam (o iš esmės – jis artimas)
ką gera padarai – jauti – tu gyveni,
ir laimės paukštė sieloje užčiulba giesmę…
ROMUALDA ADOMAITYTĖ
Mūsų namus gaubia artėjančių šv. Kalėdų laukimas, o į duris beldžiasi 2009 –ieji.
Ant metų slenksčio apmastyti praėjusias dienas, įvertinti padarytus darbus vakar jaukioje „Ryto“ kavinėje, papuoštoje kalėdine eglute, susirinko didžioji dauguma „Svajos“ klubo narių. Advento popietė tapo klubo tradicija.
Nudžiugome sulaukę garbingo svečio, Jurbarko klebono Kęstučio Grabausko. Klebonas klubo nariams gerai pažįstamas, nes dalyvauja daugelyje mūsų renginių.
Buvo palaimintas stalas, į daug gabaliukų sulaužyta plotkelė. Bendra malda pradėjome popietę.
Visus sušildė, naujiems darbams įkvėpė Kaune studijuojanti jurbarkietė Jurgita. Skambant gitarai, visi kartu giedojome giesmeles, neliko nė vieno, kuris nebūtų pamalonintas linkėjimais.
Visiems svetainės lankytojams linkiu, ką vakar linkėjau svajiečiams – tegul nušviečia mūsų gyvenimą vilties, gerumo ir pagarbos žiburėlis… kad dar ilgai užtektų sveikatos ir ryžto atliekant kasdieninius darbus ir gražius sumanymus.
Gruodis 14, 2008; 01:03:16
kai aš prašiau stiprybės, gyvenimas man davė sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus, aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi, aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti, aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau, aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas, aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes…
aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo…
gyvendami be sunkumų, mes nusilptume, nebūtume stiprūs, juk visiems gyvenime kartais labai reikalingos pastangos
Gruodis 28, 2008; 10:30:30
Visiems Jums linkiu ramybės, sveikatos, sėkmingų ateinančių metų!
O aš laukiu atbėgant atostogaujančios anūkės. Rinksime nuotraukas, prisiminimus “Zitos dienoraščiui”.
Gruodis 28, 2008; 10:58:09
Su Zitele praleidau antros Kalėdų dienos pusdienį. Peržiūrėjome skaidres, nuklydome į praeitį, vaikštinėjome po dabartį. Gaila, kad laiko pritrūko – “trukdė” telefono skambėjimas, apsilankę svečiai.
Namo grįžau gerai nusiteikusi, nes eilinį kartą prisiliečiau prie gerumo, kuris buvo skirtas Zitelei, tačiau jo užteko ir man.
Pritariu V.Laužikui
Tas, kas ieško, vis tiek – suranda,
Nepaskęsta dienų pilkumoj
Ir gyvenimą didelį, brangų
Slepia savo širdies gilumoj.
Sausis 11, 2009; 01:40:15
Visiems dvasia ar kūnu palūžusiems linkiu stiprybės ir cituoju poetės ZITOS KIRSNAUSKAITĖS žiupsnelį poezijos:
Gerumas – tai rytmečio saulė.
Gerumas – vakarė žara.
Vėjelio dvelkimas pasauliui,
Pavėsis dienos kaitroje.
Gerumas – tai žvilgsnis meilingas.
Gerumas – švelnumas akių.
Tai žodis meilus, neklastingas,
Tai šypsnis iš sielos gelmių.
Gerumas – pavargusiam jėgos,
Ligoniui – greita sveikata,
Nelaimėliui, vargšui paliegus –
Paguodos versmių visata…
/Zita Kirsnauskaitė/
Tik nenutilk, meldžiu, gyvenimo orkestre!
Graži melodija tavosios kasdienybės.
Kol tu esi globojamas didingojo Maestro,
Ir žemėj laimė, regis, amžina, beribė.
Dar nenutilk, dar grok, gyvenimo orkestre!
/ZITA KIRSNAUSKAITĖ/
Sausis 11, 2009; 02:09:48
Miela Zitele, gal gi pamalonins Jus tai, jog Jūs turite bendravardę poetę ZITĄ KIRSNAUSKAITĘ? Ji rašo labai gerą, dvasingą poeziją. Kaip žinia, ji yra poetės Romualdos Adomaitytės-Chabarinos labai artima bičiulė. Taigi, pirmąją josios eilių “siuntą” siunčiau ne tik Jums vienai, bet manau, jog suprantate, kad tai daugiau Jums priklauso. Norėčiau suteikti Jums vilties šviesos ir pacituosiu dar vieną poetės Z. Kirsnauskaitės posmą:
AŠ NEŽINAU, KODĖL SKAUDI GYVENIMO NOVELĖ
VISIEMS BRANGI IT GEIDŽIAMAS TOPAZAS?
DAŽNAI SUŽEIDŽIA ŠIRDĮ, BET GAIVINA SIELĄ,
IR VILTYS AMŽINAI IŠLIEKA GRAŽIOS.
/Zita Kirsnauskaitė/
Sausis 11, 2009; 07:18:53
Ačiū, mieloji Dainora. Jūsų dėmesys ir poetės Zitos eilės pamalonins ir nudžiugins Zitelę.
Vakar peržiūrėjau įrašą, kuris priminė Zitos 2008 -ųjų gimtadienio šventę. Dabar, žiūrint iš šalies, dar geriau matosi, kad neįgalių žmonių susibūrimai reikalingi. Nors filmuota neįgalaus žmogaus, nelabai sutartinai skambėjo dainos, manau, kad įrašas tikrai vertingas.
Kovas 6, 2009; 06:46:00
Kai nerandu atsakymo į savo ar draugų klausimus, kai sunku, aš pirmiausia pagalvoju apie Zitą, o po to vartau poezijos almanachus. Atsakymą ne visada randu, bet visada palengvėja. Tikrai.
Jaučiuosi prieš Zitą nusikaltusi. Ji seniai laukia manęs, kad skaityčiau jai kas rašoma http://www.draugauki.me , laukia gražiai sukrauti albumai ir nuotraukos, kurias ji nebijo parodyti visiems. Iš kur gauti pasiskolinti laiko ir truputėlį jėgų… O gal kas nors galite paskambinti Zitai ir pavartyti su ja mūsų svetainės lapus. Jūs tik su ja susipažinkite. Po to ji pati perskambins ( tiksliau perskambins, kai bus šalia globėjas ). Jos telefonas nurodytas viename iš komentarų. Ačiū.
Ir vėl Zita Kirsnauskaitė
Gyvenimas palieka savo pėdą;
Kokia gili ji – nulemia dirva.
Giliai įsminganti, jei nepelnytos bėdos!
Jei tik džiaugsmai, – ji vos gyva …
Žmogus gyvendamas palieka pėdą…
Balandis 3, 2009; 17:19:55
Sveiki, Esu socialine slaugytoja. Su Zitele teko man pabendrauti ganana trumpai(pavadavau jos globeja),bet man uzteko laiko pamatyti,koksai jinai nuostabus zmogutis. Nors mano ir Ziteles amziaus skirtumas 32metai,bet musu bendravimui tai visai nesutruge,netgi atvirksciai-as pasisemiau daugiau isminties,dauk ko ismokau ,gavau vertingu patarimu. O Zitele prisimine savo jaunyste.Kad zinotumet kokia ji pasiutus buvo… Stiprybes Jums
Balandis 3, 2009; 18:05:22
Sveika, Deimante.
Man atrodo, kad mes matemes…
Balandis 4, 2009; 14:16:24
kažkodėl nieks nebeparašo apie Zitą: kaip jai sekasi šiuo metu?
aš dažnai atsiverčiu šitą puslapį, vien Zitos nuotrauka, jos šiltas žvilgsnis suteikia pasitikėjimo savimi
linkėjimai Zitai, stiprybės jai!
laikykis, Zitele!
Balandis 4, 2009; 14:43:42
Bus, bus, bus, turėtu būti straipsnių.
Kaip tik vakar, grįždama iš poliklinikos, ją aplankiau. Darbo planas sudarytas. Mažoka darbuotojų, bet kaip nors įsitarpuosim tarp parkinsono, kitų draugauki.me temų ir rašysim tikrąjį Zitos dienoraštį. Svarbu, kad radome, kas mums padės.
Balandis 4, 2009; 15:25:35
Jau tarp draugauki.me narių turbūt veikia kokia telepatija, ar nematomas informacinės technologijos ryšys. Dar kaip nebuvo komentarų apie “Zitos dienoraštį”- galvodavau, kodėl ji neparašo?
Balandis 4, 2009; 15:47:01
Taip, Patricija, Zita net muselės nenubaido. Bet Ji tokia stipri, mane tiesiog užhipnotizuoja ir nesuvokiu, kad bendraujant reikia būti ir Zitelės rankomis.
Balandis 4, 2009; 16:18:19
Aš tuo tikiu: kada jos energetika stipri- ji galvoja apie mus, o mes apie ją, tai ir atsiranda nematomas saitas.
Liepa 23, 2009; 07:14:42
Rimsta nedidelį rūpestį sukėlęs lietus. O rūpi štai kas – šiandien Jurbarko neįgaliųjų klubas “SVAJA” švenčia savo veiklos 15 metų sukaktį. Įsivaizduoju kaip visi ruošėsi ir puošėsi. O prie ko tas lietus… taigi, šukuosenas sugadins…
Kai svajieciams sukako 10 metų, mums – tik vieneri. Prisimenu šventę…
Ruošiuosi į šventę ir aš… prašau savo draugo, kad neiškrėstų ko nors netikėto. Jau bala nematė tos šukuosenos.
SU GIMTADIENIU, SVAJIEČIAI!
JŪS NUSIPELNĖTE DIDESNĖS GĖLIŲ PUOKŠTĖS.
JŪS MŪSŲ GRUPEI BUVOTE MOKYTOJAI IR PATARĖJAI, JŪS VISAI LIETUVOS PARKINSONO LIGOS DRAUGIJAI SAVO PAVYZDŽIU ŽIEŽMARIUOSE PARODĖTE, KAD GALIMA RASTI BŪDŲ, KAIP PRASKAIDRINTI GYVENIMĄ.
Liepa 23, 2009; 08:52:32
su prėjusią švente Svajiečiu gimtadieniu,nu man irgi teko susipažinti su Zitulia šilta moteriškė, nors jinai sėdi invalido vežimėly bet minčių pas ją įra
Liepa 23, 2009; 13:10:53
Mieli Svajiečiai,
kaip svajingai ir prasmingai skamba jūsų vardas.Svaja, svajonė, svajonėlė…tebūnie ji visiems jums ir ypač svajonių kūrėjai ir įgyvendintojai Zitai graži, lengva ir išsipildanti. Kreipsiuos į Tave Zituke, nes taip vadinau savo studijų laikų draugę. Taigi Zituke,
Jeigu tokių kaip Zitukė būtų daugiau
Nelaimėlių sviete būtų mažiau.
Nors kojos neklauso ir rankos netvirtos
Jos meilei ir darbui , žmonių džiaugsmui paskirtos.
Tesuteikia Dievas Tau vilties ir jėgų,
Vesti Svajiečius meilės ir džiaugsmo keliu.
Liepa 23, 2009; 14:58:06
Su švente “svajiečius”!
Liepa 23, 2009; 15:08:42
Su grazia svente,geros vasaros
Rugpjūtis 12, 2009; 05:08:09
Jurbarkas: neįgaliųjų klubui „Svaja” – 15 metų
SKAITYKITE
http://www.biciulyste.lt/content.php?pid=22
Rugpjūtis 12, 2009; 09:33:07
Turininga ir prasminga “svajos”
veikla. Daug įspūdžių, geros nuotaikos patyrė visi, dalyvaudami šio klubo rate.Visiems linkiu dar ilgai degti ir pažadinti iš sąstingio kitus neįgaliuosius. Labai reikalingi esate visiems. Tad sėkmės ir sveikatos!
Spalis 1, 2009; 06:11:54
Praeis ši diena – neabejoju, ji tikrai liks įsimintinų dienų tarpe… “Svajos” klubo metraštininkė Giedrė suklijuos nuotraukas ir parašys “2009 -ieji, SPALĮ PASVEIKINOM DAINA”.
Gaila, kad tas nuotraukas mažai kas matys…
Birželis 19, 2010; 18:20:38
Su Zita susiskambinti nepavyko.
O gal ji jau turi kompiuterį?
Birželis 19, 2010; 18:52:40
Ačiū, kad atkreipėte dėmesį į šaunią moterį, į moterį, kuri man ir daugeliui neįgalių žmonių padeda… padeda neprarasti optimizmo.
Jei telefonas tyli, reiškia ji viena savo jaukiuose namuose. Tiesiog tuo tarpu nėra kas pakeltų ragelį.
Norėčiau, labai norėčiau, kad pas ją namuose būtų kompiuteris.
Birželis 19, 2010; 19:46:25
Gaila, kad taip vėlai su jumis susijungiau,
Dar neblogą kompiuterį atidaviau į Jonavą
daugiavaikei šeimai. Bet…
Kasmet nurašo bankai po keletą kompiuterių, nes jų tecnika turi dirbti nepriekaištingai.
Reikia tik parašyti prašymukų į keletą bankų ir laukti, o dar geriau prisistatyti banko valdytojui, kad ir telefonu. Aš taip jau du gavau, bet…
Dabar tokie įstatymai, kad privatiems asmenims negali dovanoti, o tik organizacijoms, bet ta organizacija – sakykim Parkinsono būrelis gali parašyti panaudos sutartį ir vistiek nemokamai tas kompas bus gautas. Su internetu jau sunkiau, reikės mokėti pačiai
Birželis 20, 2010; 12:12:41
Ačiū kulverstukui, kad pasidalinote savo patirtimi. Tai labai svarbu. Manau, kad drąsiai galima išbandyti šį būdą. Nepatingėkite.
Birželis 22, 2010; 06:36:09
[...] Ilgai varčiau savo archyvą, norėdama pridurti keletą žodžių prie filmuko, kurį sukūriau jurbarkietės Zitos Bartusevičienės prašymu. Apie Zitą: http://www.draugauki.me/2008/12/zitos-dienorastis / . [...]
Rugpjūtis 5, 2010; 19:18:44
RUGPJŪTIS
Zita BARTUSEVIČIENĖ
Klausausi vakarais žiogų čirškimo,
Gėriuosi dar žaliuojančiais laukais.
Gegutės balsas jau seniai užkimo.
Išbėgs tuoj vasarėlė išsidraikiusiais plaukais.
Rugpjūtis jau ir žvaigždės krenta…
Pabeldžia sveikinimai į manas duris.
Gal vien dėl to gyventi verta,
Kai tiek draugų šalia turi.
Bet šventė jau atėjo ir praėjo,
Nuvyto dovanotieji gėlių žiedai,
O ašara, sakykime nuo vėjo,
Ant skruosto pasirodė nelauktai.
Šiandien pas Zitelę visu grožiu akį džiugina gėlės, skamba dainos. Skamba darniai ir nelabai, bet nuoširdžiai. Nuo ankstaus ryto netyla telefonas…
Ir aš kėliau taurę šampano už Zitelę ir už tai, kad liktume kituos daugybę metų vis tie patys…
Rugpjūtis 5, 2010; 22:56:16
supratau, proga…nuoširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai Zitai ! didelis apkabinimas nors virtualiai :)
Rugpjūtis 6, 2010; 07:04:22
Sveikinimai Zitai !
Rugpjūtis 6, 2010; 07:57:37
Zitele Jums sveikinimai daug sveikatos.