NETEKTIS

Pavasarį vaikščiojau  gimtojo kaimo laukais. Čia labai gražūs gamtos vaizdai. Gyvenu vienoje iš gražiausių Vilkaviškio rajono vietų. Čia stūkso nuostabiai gražus kalnas Svirkalnis. Netoliese teka Salomėjos Neries apdainuota Širvinta. Gamtovaizdžiui papuošti tetrūko vandens telkinio. Dviejų seniūnijų pastangomis buvo iškastas nedidelis ežeras.

Aš jį pavadinau gulbių ežeru. Pavasarį čia plaukiojo dvi poros gražuolių paukščių. Vieną kartą atėjus  radau į krantą išlipusią nebegyvą gulbę. Netoliese plaukiojo gyvenimo draugas: toks vienišas ir liūdnas. Po to aš dažnai ateidavau prie ežerėlio. Ta pati gulbė plaukiojo ir plaukiojo netoli kranto: tarsi laukdama stebuklo. Iš kur grakščiajai gražuolei žinoti, kad amžinasis gyvybės ir mirties ratas jos draugei užsivėrė. Tad gulbė vis  laukė ir laukė. Dabar supratau, kodėl žmonės sako, kad gulbės pačios ištikimiausios viena kitai. Žmonės privalėtų pasimokyti iš šių paukščių. Tik, kai iš paukščio liko griaučiai, gulbė išskrido iš šio ežero.

Kita gulbių pora sulaukė palikuonių. Man atėjus, rudenėjančio dangaus fone, ežero paviršiumi greta tėvų nardė keturi rusvi gulbiukai.

Patricija

  • Danguole

    Gražus gamtos vaizdas- dangus, balti kaip sniegas debesys… bet dar gražiau Patricijos papasakota istorija. Iš tiesų reiktų, oj kaip reiktų žmonėms pasimokyt iš paukščių…
    Ir ne mažiau sukrėtė Zigmo papasakotas įvykis apie žmogų, kuris užmušė gandrus… ir iš kur tiek pas žmones žiaurumo…

  • Zigmas

    Tai kas kalbama apie gulbių ištikimybe,tai tiesa.Apie 1966m. dirbau ryšiuose,aptarnaudavau automatines telefono stotis.Kurtuvėnuose(Šiaulių raj.) išgirdau tokį pasakojimą:prie ryšių skyriaus stovėjo gandralizdis.Po kurio laiko jame įsikūrė gandrų pora.Greitai išsirito gandriukai.Vienas miestelio gyventojas tūžo iš pykčio,kad gandrai pasirinko ne jo gandralizdį.Slaptai, niekam nematant,užmušė gandrę ir gandriukus,o patinas išliko gyvas.Kaip pasakojo Kurtuvėnų ryšių skyriaus viršininkas, gandras ilgai tupėjo ant lizdo krašto,bet matomai supratęs,kad gandrės nebėra,pakilo auštai,suglaudė sparnus ir rėžėsi į žemę.

  • Pingback: PATRICIJOS DEBIUTAS | DRAUGAUKI.ME()

  • Danutė

    dar esu girdėjusi pasakojimą, kad gulbinas, gedėdamas savo žuvusios draugės, pakilo aukštai į dangų ir kaip akmuo visu greičiu trenkėsi į žemę, kad numirtų šalia…
    pamokanti ištikimybės istorija