KOKS TU ESI, ŽMOGAU?

Dviejų vienodų žmonių nėra ir negali būti. Net dvyniai yra skirtingi, kadangi be genetinių variantų, individą paįvairina dar ir aplinka.
Žmonės būna dviejų psichologinių tipų: intravertai arba ekstravertai. Šie skirtumai vaikystėje nėra labai ryškūs, vėliau jie ima ryškėti. Tačiau gali pasitaikyti, jog ir suaugusiam žmogui psichologinius bruožus nustatyti yra sunku. Jie būna ne tokie konkretūs ir tikslūs.

Ekstravertui būdingi bruožai – reakcija į išorę ir nuo savęs. Intravertui priešingai – į vidų ir į save. Todėl susituokus priešingiems tipams, šeimose kyla konfliktai. Ekstravertas daug kalba, mėgsta pokštus, kompanijas, anekdotus. Vėliau jam viskas nusibosta, ieško gyvenime įvairovės. O tipiškas intravertas yra ramus, tylus, labiau užsidaręs, linkęs save analizuoti. Dar jis mėgsta knygas, ypač susijusias su profesija. Linkęs planuoti, analizuoti, nieko neįsileisti į savo vidų. Intravertai – kantrūs, tačiau kiek pesimistiški, geriau vertinantys turinį negu formą.

Šiuos žmonių tipus tyrinėja tipologijos mokslas. Griežtai apibrėžtų žmonių tipų esama nedaug. Daugumoje mes turime tiek vienam tiek kitam tipui priskiriamų bruožų. Dėl ekstravertiškumo ir intravertiškumo santykio jauni žmonės pagyvenusiems atrodo beveik plevėsos ir chuliganai. Mat, jauni žmonės yra ekstravertai. Aš pati pastebėjau, kad ir skirtingų psichologinių tipų žmonės gali puikiai sutarti, jei jie vienas kitą papildo. Retai gali šeimoje pasakyti: atitiko kirvis kotą. Reikia šiek tiek ir mūsų pačių pastangų. Pamąstykime apie tai, kokie esame.

Patricija

5 thoughts on “KOKS TU ESI, ŽMOGAU?”

  1. manau, jei šeimoje susiduria skirtingų tipų žmonės, tai nėra blogai, bent jau geriau, nei, sakykim, du ekstravertai ir abu mėgstantys vadovauti…

  2. Geriausiai būtų jei turėtumėm abiems tipams būdingų bruožų, ir juos pritaikytumėm atsižvelgdami į situaciją. Tačiau žimone, kad taip sunku padaryti…

  3. Šaunuolė mūsų Patricija. Kur pasisuksi, visur ją sutiksi. Ačiū už patarimus, pamokymus, naujas temas.

    Ši tema labai įdomi ir aktuali. Taip buvo lemta, kad teko ir dabar tenka bendrauti su įvairių profesijų, tiesa, daugumoje vyresnio amžiaus žmonėmis. Mus visus jungia Parkinsono liga. Penkiasdešimtmetis dar tik jaunasis parkinsonikas. Labai gaila, bet pažįstamų tarpe yra ir jaunesnių.

    Teisingai pastebėjote, Patricija – kokie mes skirtingi, kokie skirtingi santykiai šeimose…
    Kartais mes nepatikliai žiūrime į psichologus. Aš nežinau, gal dėl tų psichologinių tipų neatitikimo atsitinka, kad reikia psichologinės pagalbos šeimai priimti ir suprasti artimo bėdą. Dažnai reikia pagalbos netgi susigaudyti savyje. Kuo toliau, tuo daugiau neaiškmų… Žmonių tarpusavio santykiai… kokie jie skirtngi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.