DVYLIKA

Dvylika dienų lieka iki Kalėdų…

Šiaip, rodos, eilinis skaičius, bet kai įsigilini, supranti, kad niekas be reikalo neatsiranda, tuo labiau neišnyksta. Pastraksėjau bekraštėse interneto pievose ir paieškojau ar labai dažnai dvyliktą metų mėnesį Lietuvos gyvenime sutinkamas skaičius dvylika. Wikižodynas jį įvardina kaip kiekinį skaitvardį, dvyliktą skaičių natūraliųjų skaičių aibėje.

„Dvylika Vilniaus apaštalų“ – lietuvių inteligentų draugija, veikusi Vilniuje 1895-1904 metais, organizavo lietuviškas pamaldas, viešai kalbėjo apie lietuvių tautinį pabudimą, savo lėšomis leido pirmąjį lietuvišką dienraštį. Draugijos spaudžiamas, Vilniaus vyskupas perdavė lietuviams šv. Mikalojaus bažnyčią.

Visi gerai žinom vaikystės pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ apie Elenytę ir jos brolius, paverstus juodvarniais ir per prievartą turėjusius skraidyti, dabar jau galima šią pasaką ne tik skaityti, bet ir teatro scenoje išvysti – spektaklis naujas, pamokantis, išskiriantis melą ir klastą. O kas gi neprisimena puikaus vaikiško filmuko „Dvylika mėnesių“ apie vargšę našlaitę, pamotės ir jos dukros išvarytą į mišką per speigą ir pūgą naujametę naktį snieguolių rinkti. Filmas vaikiškas, bet su gilia potekste ir suaugusiųjų paklydusioms mintims. Vėl gi kaip dar kartą neprisiminti unikalaus romano „Dvylika kėdžių“, istorijos, daugiau kaip septyniasdešimt metų skaitomos ir nesenstančios, kupinos groteskiško rusiško humoro, prajuokinančios iki ašarų. Kai kurios frazės iš filmo „Dvylika kėdžių“ tai ir sparnuotomis tapo. Gal kaip tik tų netirpstančių frazių dėka Kaune bilijardinė tuo pačiu pavadinimu duris atvėrė.

Pavarčiau internetines knygas. Šaltoje Suomijoje, pasirodo, yra mažas nykštukas, kuris, likus iki Kalėdų dvylikai dienų, sugalvojo suruošti „Dvylika dovanų Kalėdų seneliui“ – kiekvieną dieną po staigmeną, kurios labai pralinksmindavo kaimelio bendruomenę. Iš rimtosios literatūros išleista „Dvylika istorijos detektyvų“, dvelkiančių XX amžiaus slaptųjų archyvų paslaptimi. DVD lentynoje radau meninį fantastinį filmą iš visatos ateities „Dvylika beždžionių“.

„Gali būt, kad mačiau Jus tą vasarą, kai dvylika savaičių be perstojo snigo…“ – dainuoja Marijonas Mikutavičius savo dainoje „Dvylika savaičių sniego“.

Manoma, kad skaičius dvylika – tai simbolinis žingsnių skaičius sėkmingo verslo link. Beje, link blaivybės taip pat… Dar skaičius dvylika šio mėnesio sporto pasaulyje buvo sėkmingas keliems lietuviams krepšininkams – būtent po 12 taškų jie pelnė komandoms, kuriose dabar žaidžia.

Europos Sąjungos vėliavoje – mėlyname fone dvylikos auksinių žvaigždžių ratas, simbolizuojantis tobulumą, užbaigtumą ir vienybę.

Evangelijoje skaičius dvylika reiškia pilnatvę ir išsipildymą. Jėzų lydėjo dvylika apaštalų.

Metus sudaro dvylika mėnesių. Senus metus nauji pakeičia dvyliktą valandą nakties. „…dvylika, dvylika muša rodyklės ir nusišypso žvaigždėtas dangus…“ – niūniuosim naujametę naktį. Šiandien para sudaryta iš dienos ir nakties, kurių kiekvieną sudaro dvylika valandų, valandoje yra penkis kartus po dvylika minučių, minutėje – penkiskart po dvylika sekundžių.  Ant šventinio Kūčių stalo tikriausiai visi dėsime dvylika patiekalų, o lygiai dvyliktą nakties prabils mūsų namų augintiniai gyvulėliai, eisim paklausyti…

Taip…jeigu kiekvienas čia dar pridėtų savus ar nugirstus pasakojimus, susijusius su skaičiumi dvylika, tai ir visai smagių istorijų galėtume pasiskaityti…

Tokia mano nuomonė.

Danutė

9 thoughts on “DVYLIKA”

  1. Miela Danute, į jūsų komentarą nieko negaliu atsakyti, nes nesu specialistė. Mane domina pasaulio sukūrimas, žmogaus paskirtis šiame gyvenime, todėl skaitau šia tema įvairią literatūrą ir formuojasi mano asmeninė nuomonė, bet kitiems ji gali būti ir nepriimtina. Jeigu Kristus ir apaštalai buvo gundomi išvesti iš tiesos kelio, bet jie stipresni, tai žmogus gerokai nukrypsta nuo Kūrėjo programos. O kaip aukštesnės jėgos bando mums pagelbėti, galit pasidomėti http://www.viduje.puikiai.lt/sirius arba Maiklo Njutono knygose, L.A.Seklitova+L.L.Strelnikova kai kuriose knygose apie tai rašo.

  2. ne apie prievartą šiuo atveju kalba, tiesiog svarstau, kodėl žmogus elgiasi priešingai Kūrėjo minčiai, galbūt, ne visi jo planai buvo tinkamai atskleisti, sakykim, per 30 metų Jėzaus gyvenimo tarp žmonių ar nebuvo galima sudėti pamatus kitokio požiūrio pradžiai?

  3. Žemės Kūrėjo, kurį vieni vadina Dievu, kiti Absoliutu arba netgi Kosmosu, planai buvo kitokie ir mums nežinomi. Bet Kūrėjas niekur nenaudoja prievartos, žmonės patys turi pasirinkimą, kaip tvarkytis savo planetoje. O mes teršiame gamtą, ir neigiamos vibracijos – pyktis, agresija, žiaurumas užpildė visą erdvę aplink mus. Todėl įvairiais būdais esame perspėjami, kad stovime ant planetos katastrofos slenksčio. O vis stiprėjantis energijos kiekis siunčiamas iš Kosmoso į žemę. Tvarkytis reikia mums patiems.

  4. įdomu, o kodėl dievybę lydėjusi dvylikos energetinė erdvė neįsitvirtino žemėje, žemiškąjame gyvenime? juk dangiškąjam dvylikos energetiniam laukui pritaikius tinkamą terpę, galima būtų Žemėje daug problemų panaikinti, daug ligų išvengti

  5. Mano perskaitytoje knygoje rašoma, kad gimus Kristui užsižiebė nauja žvaigždė – tai Kristaus atnešta stipri, švari nauja energija į žemę. Bet žmonėms ši energija per stipri buvo. Todėl Kristus ją perdirbo, perleido per save, ir tik tada ta energija tiko žmonėms. O Jėzus iki 30 metų gyveno paprasto eilinio žmogaus gyvenimą. Ir kai įsijungė Dievo sukurtos programos sekantis etapas, Jėzus pradėjo daryti stebuklus ir , manau, kad visi apaštalai atsirado iš karto, kad būtų apsauga ir pagalba. Mat, 12-os asmenų sukuriama pati švariausia ir tyriausia energija, ir visos problemos vos ne pačios išsisprendžia.

  6. įdomu ar 12 apaštalų atsirado iš karto, vienu metu, ar skaičius didėjo palaipsniui, kol būtent nustatyta, kad tokia energetinė erdvė stipriausia?
    gal kas tuo itin pasidomėjo? padiskutuotume…

  7. Kaip tik perskaičiau knygą apie pirmą žmonių kontaktavimą su Dievo padėjėjais. tai čia parašyta, kad Kristų visada lydėjo 12 apaštalų, nes tada sukuriama stipriausia energetinė erdvė. Todėl svarbiems darbams reikia susitelkti būtent 12 bendraminčių. Visuur svarbiausia yra grupės energetika.

  8. Įdomiai ta Danutė komentuoja- matyt turi susidomėjimą ir laiko.Man žiauriai jo trūksta(laiko). Didelis ačiū, Danutei. Rašyk ir toliau įdomius straipsnius, o mes skaitysim. Aš galvoju, kad tas 12 skaičius kažkoks magiškas, antraip Kristus jo nebūtų pasirinkęs.Iš vis šiam pasaulį daug mistikos,o mums jos nebeišaiškyt. Neseniai delfyje skaičiau,kaip S.Geda pristatė savo paskutinę poemą, o naktį numirė. Ten buvo toki žodžiai:“išeinu į mirties slėnį, mane pasitinka dangaus kariauna- būkit man gailestingi teisėjai.“ Janina Miščiukaitė paskutiniam koncerte dainavo: „išeinu, manęs jau nebebus.“Mano švogeris paskutinį kartą išeidamas iš uošvių namų pasakė:“dabar grįšiu kovo mėnesį, kada pradžius keliai“-(aš tai girdėjau).Na ir grįžo kovo mėnesį, pradžiūvus keliams.Gaila tik, kad karste.Atleiskit už mano tokį apmąstymą. Dar kartą dėkoju Danutei už išsamius straipsnius, sėkmės jai.

  9. Milda Verkauskienė

    DVYLIKA MĖNESIŲ

    Mano dvylika mėnesių
    Eina kartu su manim,
    Su pūgom ir kaitrom,
    Lietumi ir su saule.

    Mano dvylika mėnesių
    Su šventadieniais sveikina,
    Pila ir pila tai rūpesčių,
    Tai laimės kiaurąją taurę.

    Mano dvylika mėnesių
    Veda mane už rankos,
    Tarsi broliai ir seserys
    Vis nepamiršta – aplanko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.