DRAUGAUKIME

Virtualioji erdvė įsiveržė į mūsų gyvenimą kaip gaivaus oro gurkšnis ištroškusiems naujų žinių, naujo pažinimo. Šiandien pavarčius interneto puslapius, galime sužinoti, ką rašo Amerikos laikraščiai apie naujai išrinktą prezidentą, ką apie tai mano mūsų valdžion išrinktieji, be abejo, nepraslys pro akis nepastebėtas straipsnis apie tai, kelintą kartą skiriasi ir vėl tuokiasi kuri nors vietinė žvaigždutė arba [...]

Smagu, kad man parašius apie skaitymą, Danutė tuoj pat išdėstė ir paskelbė savo nuomonę. O aš tęsiu šią temą, pristatydamas savo mėgiamiausias knygas.
Būsiu labai banalus, jeigu pradėsiu nuo Antuano de Sent-Egziuperi (Antoine, de Saint Exupéry) knygos “Mažasis princas”. Bet juk ir pati knyga galėtume sakyti yra banali. Ar mes ko nors nežinome, ar nesuprantame, kaip [...]

Ar reikia skaityti?
Na, nebūtinai knygas, aplamai ar reikia žmogui šiandieną skaityti?
Manau taip! Nes tai visų pirma didina išprusimą ir padeda sklandžiau reikšti savo mintis, be to, lavina protą ir atmintį. Ne veltui kuriasi knygų mėgėjų klubai. Beje, šie metai paskelbti skaitymo metais.
Man knyga nėra vien tik laiko praleidimo forma, nors to laiko velniškai trūksta, beje, [...]

Turiu prisipažinti, jog nelabai mėgstu ir mėgau skaityti. Tačiau kartais užeidavo priešingos bangos, kuomet skaitydavau knygas vieną po kitos. Taip ir nežinau, ar save priskirti neskaitantiems ar skaitantiesm žmonės.

Pavyzdžiui mokykloje iki pat jos baigimo rimtai nepaėmiau į rankas nė vienos knygos. Nieks nežinojo, kas gali išaugti iš tokio mokinio. Nors padauža nebuvau. Tiesiog, matyt, bendra [...]

Lietuva sensta.

Aš ne išsigandusi, tiesiog konstatuoju faktą.

Jaunieji lietuvaičiai, baigę mokslus arba jų net nepradėję, išlekia į užsienius, ten, žiūrėk, susiranda sau antrąsias puses ir nebegrįžta. Vidutinio amžiaus žmonės plėšosi, ardosi, kad išlaikyti save ir dar nepilnamečius šeimos narius, o senieji tėvai lieka vieni ir vieniši. Gerai, dar jeigu poroje, tai gali viens į kitą pasiramsčiuodami [...]

Kartais jaučiuosi beviltiškai, sekdamas pasaulio naujienas. Taip viskas vystosi ir keičiasi beprotišku greičiu, kad neįmanoma susigaudyti, suprasti ir pagaliau tai ką matai ir girdi kokiu nors būdu įvertinti.
Aš manau, kad šių metų JAV prezidento rinkimus laimės Barakas Obama (Barack Obama), o ne Džonas Makeinas (John McCain). Ne dėl to, kad jis turi daugiau patirties, sklandžiau [...]

Šventės praėjo, tad galime sugrįžti prie labiau žemiškų reikalų. Nors draugauki.me jau skaičiuoja ketvirtąjį veiklos mėnesį, tačiau dar nė karto nekalbėjo apie sodus bei daržus. O juk daugeliui senjorų savos žemės kampelis yra tapęs malonaus laiko praleidimo šaltiniu. Būti arčiau gamtos reiškia ir geresnę nuotaiką bei sveikatą. Todėl netgi labai patartina, kas tuom neužsiimate išeiti [...]

Vėlinių dieną lankėme artimuosius Romainių kapinėse. Iš vakaro uždegtos žvakelės jau buvo sudegę, norėjom pakeisti naujomis. Prie vartų stoviniavo nedidelio ūgio tamsiaakis berniukas murzina, apskurusia striuke. Prie jo kojų viena ant kitos gulėjo patiestos kelios tamsžalės eglių šakos. Pagailo man to vaikio sušalusiom rankom, dar paklausiau iš kur jos, tos šakos, jis pirštu parodė, kad [...]

Na štai. Niekaip nenuslėpsi senatvinių užsimiršimo požymių, nors ir kaip besistengčiau protingai ir mandrai Jums kasdien kažką parašyti. Vakar su didžiausiu užsidegimu parašiau tokį pakankamai filosofinį rašinuką apie Vėlines, o šiandien rytą su tokiu pačiu stipriu nusivylimu supratau, kad Vėlinės juk šiandien, o vakar buvo Visų Šventųjų diena.

Na, gerai, prisipažinsiu, jog nusivylimas nebuvo toks jau [...]

Sekdamas, mūsų draugauki.me dienoraščio bendraautorės Danutės pavyzdžiu taip pat noriu parašyti keletą žodžių apie lapkričio pirmosios šventę. Ši diena bei jos prasmė, kurią nuo seno daugelis tautų kūrė ir puoselėjo įpareigoja dėmesį sukaupti vienintele linkme.
Tai kitokia šventė. Ji nepanaši netgi į Kalėdas ar Velykas, kurios. Vėlinės mus verčia atlikti veiksmus radikaliai priešingus mūsų kasdienybei. Jūs [...]