MODERNUS MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS

Tiek daug naujų įvykių pasaulyje ir daug papildomų naujų minčių kyla dienoraščio temoms, kad planuoti rašiniai vis nusikelia ir nusikelia. Maždaug prieš dvi savaites trumpam pristatyme „Rašymas” išvardinau, apie ką ketinu artimiausiu laiku pateikti savo apmąstymus. Tad, vykdau įsipareigojimus – šiandienos tema CERN.

CERN (pranc. Organisation Européenne pour la Recherche Nucléaire) yra Europos branduolinių tyrimų centras.

Paskutinis šios mokslinės įstaigos projektas yra didysis hadronų greitintuvas (kolaideris). Pats didžiausias pasaulyje elementariųjų dalelių greitintuvas. Galėtume sakyti, kad tai tuo pačiu ir mokslo institutas ir milžiniška laboratorija ir didžiausio žmonijos istorijoje eksperimento vieta. Viską, ką modernus mokslas sugebėjo sukurti geriausia, surinkta į vieną vietą – CERN didįjį hadronų greitintuvą. Jis yra įrengtas po žeme, 26 km ilgio tunelyje ir įsikūręs didžiulėje teritorijoje ant Prancūzijos ir Šveicarijos sienos, taip pažymint jungtines viso pasaulio finansines ir intelektualines pajėgas, kurios pritrauktos atlikti labai svarbius žmonijai tyrimus. Prie šio tyrimo dirba apie 2000 mokslininkų iš 34 pasaulio šalių.

Kokias užduotis konkrečiai siekia išspręst CERN šiuo greitintuvu? Reiktų pradžiai atsakyti į klausimą, kas gi tos elementarios dalelės. Elementarių dalelių fizika tyrinėja elementariausias materijos sudedamasias dalis ir jų tarpusavio sąveikas. Dauguma elementariųjų dalelių labai retai aptinkamos gamtoje, todėl jos sukuriamos ir stebimos dalelių greitintuvuose.

Atomas (gr. nedalus) – mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, dar išlaikanti jo chemines savybes. Atomo dydis yra maždaug 0,1 nanometro. Tačiau šiuolaikinė fizika labiausiai domisi tuo, kas sudaro atomą. Atomą sudaro protonas, neutronas ir elektronas, kurie dar yra sudaryti iš kvarkų.

Mokslininkams pradėjus tirti kosminius spindulius, kurie patekę į Žemės atmosferą sukuria įvairias fizikines ir chemines reakcijas buvo atrasta dar daugiau nedalomų, elementariųjų dalelių: pozitronas, neutrinas, mezonas, pionas ir kt. Vėliau visos dalelės pagal įvairias savybe buvo suskirstytos į keturias grupes: fotonai, leptonai, mezonai ir barionai.

Taigi, tikriausiai visiems aišku, kad pažinę mažiausias materijos dalis, žmonės galėtų atsakyti į daugelį kitų svarbių mokslui klausimų. Na, o svarbiausias klausimas, į kurį nori atsakyti CERN, pasitelkęs didžiausią pasaulyje greitintuvą skamba taip: kaip atsirado Visata? Tai iš ties fundamentalus klausimas ir žadinantis smalsumą daugeliui pasaulio žmonių. Tikėkimės, kad visi tyrimai bus sėkmingi ir mokslininkai jau greitai galės pateikti mums stulbinančius rezultatus.

Beje, neseniai įvykęs greitintuvo atidarymas ir pirmasis sistemos įjungimas atskleidė keletą defektų, kurie dabar yra taisomi. Viską sutvarkyti žadama iki 2009 m. sausio mėnesio, kuomet vėl mokslininkai galės užiimti eksperimentais. Nekantriai lauksime naujienų iš didžiausios pasaulyje mokslinės laboratorijos.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.